Gyvenimo būdo įsikišimas nuo vaikystės iki paauglystės paveikia medžiagų apykaitą net po metų, rodo tyrimas

Gyvenimo būdo įsikišimas nuo vaikystės iki paauglystės paveikia medžiagų apykaitą net po metų, rodo tyrimas

Gyvensena mityba, dietos, judėjimas

Naujas Rytų Suomijos universiteto (UEF) tyrimas atskleidžia, kaip ankstyvi gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti ilgalaikį poveikį. Nustatyta, kad dietos ir fizinio aktyvumo intervencija vaikystėje ir paauglystėje padarė didelę įtaką medžiagų apykaitai net po daugelio metų.

Vaikų fizinio aktyvumo ir mitybos tyrimas (PANIC) yra pirmasis gyvenimo būdo intervencijos tyrimas, kuriame naudojama pažangi skysčių chromatografijos-masių spektrometrijos (LC-MS) metabolomikos technologija, skirta analizuoti molekulinius mechanizmus, kuriais grindžiamas gyvenimo būdo pokyčių poveikis sveikatai nuo vaikystės iki paauglystės.

Analizuodami kraujo mėginius, mokslininkai sugebėjo nustatyti 80 metabolitų pokyčius. „Tai buvo metabolitai, susiję su kritiniais kardiometabolinių ligų vystymosi procesais, tokiais kaip lipidų apykaita, uždegimas ir žarnyno sveikata”, – sako doktorantas Imanas Zarei. Tyrimas paskelbtas m iScience.

Išvados ypač svarbios yra tai, kad 17 šių metabolitų išliko pakitę net po aštuonerių metų, nors intensyviausia gyvenimo būdo intervencijos dalis truko tik pirmuosius dvejus metus. Tai rodo, kad ankstyva intervencija gali turėti ne tik tiesioginės naudos, bet ir ilgalaikį poveikį sveikatai.

Kai kurie ryškiausi pokyčiai buvo riebalų amiduose, molekulėse, dalyvaujančiose įvairiose fiziologinėse funkcijose, tokiose kaip uždegimas, svorio kontrolė, valgymas, miego sukėlimas, skausmo ir nerimo kontrolė, angiogenezė, arterijų išsiplėtimas ir neuroprotekcija. Tokie pokyčiai gali būti susiję su mažesne kelių lėtinių ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas ir širdies ir kraujagyslių ligos, rizika.

„Mūsų tyrimas pateikia įtikinamų įrodymų, kad ankstyvi ir ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti didelės įtakos vaiko sveikatos trajektorijai“, – sako profesorius Timo Lakka, tyrimo vadovas. Jis pabrėžia sveikų įpročių pradėjimo svarbą anksti, pažymėdamas, kad šie pokyčiai galėtų užkirsti kelią lėtinėms ligoms, kurios dažnai pradeda vystytis vaikystėje ar net vaisiaus laikotarpiu.

Tyrimas yra vienas iš pirmųjų, parodančių, kaip naudingi mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiai vaikystėje gali turėti įtakos organizmo medžiagų apykaitai net ir ilgalaikėje perspektyvoje.

PANIC tyrimas yra UEF Metabolinių ligų tyrimų bendruomenės dalis ir yra skirtas pagrindinių kardiometabolinių ligų tyrimui. Naudodama genetiką, genomiką, transliacinius tyrimus ir gyvenimo būdo intervencijas, bendruomenė siekia pateikti patikimų įrodymų apie ligos mechanizmus ir paankstinti diagnozę, prevenciją ir individualų gydymą. Mokslininkų bendruomenę sudaro 20 tyrimų grupių, apimančių pagrindinius tyrimus ir pacientų priežiūrą.