Ūgis ir psichikos ypatumai
Žmogaus ūgis priklauso nuo daugelio veiksnių, bet labiausiai – nuo genetinių ypatumų, mitybos vaikystėje bei paauglystėje ir nuo psichoemocinių išgyvenimų. Aukštesnio ir žemesnio ūgio žmonės skiriasi tik savo išvaizda. Tyrimais įrodyta, kas sveikata ir amžiaus trukmė nuo ūgio nepriklauso. O štai dėl intelekto bandyta ginčytis: neva aukštaūgiai pasižymi aukštesniu intelektu. Tačiau duomenys, kuriais remiantis buvo pareikšta tokia nuomonė, buvo ne proporciniai, o tik statistiniai, todėl jais nepasikliaujama. Juolab kad pasaulyje žinoma daugybė žemo ūgio žmonių, pasižymėjusių labai aukštu intelektu.
Žmogaus ūgis, be abejo, turi įtakos jo požiūriui į save (ne itin malonu, kai į tave visi žiūri „iš aukšto”). Jis gali turėti įtakos ir jo psichinėms būsenoms. Pavyzdžiui, Švedijoje pastebėta, kad polinkis į savižudybę yra atvirkščiai proporcingas ūgiui. Šios šalies mokslininkai, išanalizavę duomenis apie daugiau nei 100-tą tūkstančių vyrų nuo 18 iki 49 metų amžiaus, nustatė, kad 5 cm aukštesnis ūgis savižudybės riziką sumažina 9 proc., o savižudybių skaičius tarp didžiausių ir mažiausių vyrų grupių skiriasi maždaug dvigubai.
Žmogaus ūgiui skiriama gerokai daugiau dėmesio, nei kitiems jo konstrukcijos rodikliams: svoriui, pečių pločiui, šlaunų apimčiai ir kt.
Kas reguliuoja ūgį
Augimo procesą organizme reguliuoja keletas hormoninių sistemų. Jį tiesiogiai stimuliuoja hipofizės gaminamas hormonas somatotropinas, kitaip dar vadinamas augimo hormonu. Šis hormonas gaminasi visą gyvenimą, bet intensyviausiai – paauglystėje. Fiziškai subrendus, jo gamyba pamažu sulėtėja. Hormonas somatotropinas stimuliuoja į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1 (IAF-1) gamybą.
Ūgiui daugiausiai įtakos turi ilgųjų kaulų ilgėjimas. Vaikų ir paauglių ilgųjų kaulų galinės dalys (epifiziai) dar nesukaulėjusios. Jas sudarantis kremzlinis audinys, veikiamas somatotropino ir IAF-1 auga, todėl kaulai ilgėja, žmogus auga. Kartu didėja, auga, plečiasi visi kiti organai ir audiniai. Bet ilgainiui kremzlinis audinys sukaulėja ir augimo procesas sustoja. Vyrai nustoja augti sulaukę 23-25 metų amžiaus, moterys – 21-23 m. Tuomet jų augimo proceso atnaujinti jau nebeįmanoma jokiais hormonais ir vaistais. Vyresaniame amžiuje ūgis gali mažėti dėl tarpslankstelinių diskų ir dubens bei šlaunų sąnarių „susidėvėjimo”.
Kaip paūgėti
Nors augimo hormonai gaminasi kiekvieno žmogaus organizme, bet užaugama nevienodai – vieni žmonės aukštesni, kiti žemesni. Kaip minėta, ūgį nulemia paveldėjimas, mityba, stresiniai veiksniai, įvairios ligos. Jeigu savo pirmtakų pakeisti neįmanoma, tai mitybą ir psichoemocinius veiksnius galima pakoreguoti. Reikia maitintis (ypač vaikystėje ir paauglystėje) racionaliai, nealkti, valgyti vitaminingą maistą, turtingą baltymų ir mineralinių medžiagų. Taip pat svarbu, kad vaikas ir paauglys gyventų jaukioje, ramioje aplinkoje, patirtų kuo mažiau stresų ir emocinės įtampos. Ligas, darančias įtaką augimui, būtina nedelsiant gydyti. Pavyzdžiui, augimas gali sulėlėti ar net visiškai sustoti dėl skydliaukės arba lytinių hormonų pertekliaus paauglio organizme. Vaistais sumažinus šių hormonų kiekį, augimo procesas normalizuojasi
Kaip „pridedama” ūgio
Šiais laikais augimą paskatinti ir ūgį padidinti galima įvairiais būdais: vaistais, biologiškai aktyviais papildais, gimnastikos kompleksais bei treniruokliais ir chirurginėmis operacijomis.
Specialiais vaistais, suaktyvinančiais augimo hormono gamybą, ūgį galima padidinti tik dar nesukaulėjus epifiziams. Vėliau vartojant šiuos vaistus galima sukelti ligą akromegaliją, pasireiškiančią galūnių ir veido kaulų išvešėjimu.
Gimnastikos kompleksai ir treniruokliai gali šiek tiek „pratempti” stuburą ir dubens bei šlaunų sąnarius, bet dėl žmogaus anatominių ypatumų tokių priemonių galimybės labai ribotos.