Pagal tyrimą, paskelbtą 2024 m. rugsėjo 11 d. Neurologija. Tyrimas neįrodo, kad insultas sukelia nenormalų miegą; tai tik parodo asociaciją.
„Tinkamas miego kiekis laikomas būtinu idealiam smegenų ir širdies sveikatai“, – sakė tyrimo autorė Sara Hassani iš Duke universiteto medicinos mokyklos Durhame (Šiaurės Karolina) ir Amerikos neurologijos akademijos narė.
„Mes žinome, kad neįprastai ilgas ar trumpas miegas po insulto gali turėti įtakos atsigavimui ir pabloginti gyvenimo kokybę, todėl šie rezultatai turėtų paskatinti mus ištirti šias problemas ir išsiaiškinti, kaip galime padėti žmonėms pagerinti savo miego įpročius.
Tyrime dalyvavo 39 559 žmonės. Iš grupės 1 572 žmonės patyrė insultą ir 37 987 žmonės neturėjo insulto.
Kas dvejus metus dalyvių buvo klausiama, kiek jie paprastai miega naktimis darbo ar darbo dienomis. Miego trukmė buvo suskirstyta į tris kategorijas: trumpas, trumpesnis nei šešios valandos; normali, nuo šešių iki aštuonių valandų; ir ilgai, aštuonias ar daugiau valandų miego.
Tyrėjai ištyrė, kaip dažnai dalyviai normaliai miegojo, ty nuo šešių iki aštuonių valandų.
Įprasta miego trukmė buvo mažesnė žmonėms, patyrusiems insultą, nei tiems, kurie anksčiau nebuvo patyrę insulto – 32 %, palyginti su 54 % 18–44 metų amžiaus žmonių; 47 %, palyginti su 55 % 45–64 metų amžiaus žmonių; ir 45 %, palyginti su 54 % vyresnių nei 65 metų žmonių.
Atsižvelgę į veiksnius, galinčius turėti įtakos miegui, pvz., amžių, svorį ir aukštą kraujospūdį, tyrėjai nustatė, kad insultą patyrę žmonės 54% dažniau praneša apie daugiau nei aštuonias valandas miego per naktį, palyginti su tais, kurie neturėjo insulto. Tie, kurie patyrė insultą, buvo 50% labiau linkę miegoti mažiau nei šešias valandas per naktį, palyginti su asmenimis, kuriems nebuvo insulto.
„Ankstesniuose tyrimuose insultas buvo susijęs su nenormaliu miegu, ypač miego apnėja”, – sakė Hassani. „Sąlygos, tokios kaip nemiga ir per didelis mieguistumas, yra dažnos insulto pacientams ir gali atsirasti kaip tiesioginė ar netiesioginė paties insulto pasekmė. Būsimuose tyrimuose turėtų būti ištirtas ryšys tarp insulto ir miego trukmės ir nustatyti miego trukmės poveikį rezultatams po insulto.”
Tyrimo apribojimas buvo tas, kad miego valandas buvo pranešama savarankiškai, todėl dalyviai galėjo tiksliai neprisiminti, kiek miegojo.