Visiems žmogaus organams būdingi periodiški suaktyvėjimo ir „tingumo” periodai. Pastebėta, kad periodiškai kartojasi ir tam tikri reiškiniai: stichinių nelaimių, katastrofų padažnėjimai, žmonių lėtinių ligų paūmėjimai ir pan. Vieni procesai kartojasi savaime, o kitų pasikartojimams turi įtakos įvairūs veiksniai ir sąlygos, priklausomi nuo aplinkos įtakos. Vienas iš svarbiausių veiksnių – Saulė.
Saulės įtaka
Mokslininkai seniai įsitikino, kad priklausomybė nuo Saulės pasireiškia bioritmais. Tai akivaizdu ir nepaneigiama: Saulei nusileidus einama miegoti, jai patekėjus – keliamasi, dienoms pailgėjus pagerėja nuotaika, sutrumpėjus – kamuoja slogutis ir t.t. Tos įtakos ignoruoti nevalia. Dėl Saulėje vykstančių cheminių procesų jos įtaka gali būti ir teigiama, ir neigiama. Specialistai chronobiologai labai susidomėję stebi tuos procesus ir tyrinėja jų įtaką, siekdami žmonijai padėti prisitaikyti prie saulės sąlygojamų bioritmų bei apsisaugoti nuo jos įtakos neigiamo poveikio. Nors į visus rūpimus klausimus šia tema atsakyti dar neįmanoma, bet žinoma jau išties nemažai.
Paros bioritmai
Dėl saulės įtakos sutemus jaučiamas mieguistumas, o auštant pabundama. Tai akivaizdu. Bet organizmo viduje vyksta ir nematomi procesai: miegant tamsoje gaminasi hormonas melatoninas, kuris yra atsakingas už bioritmų sinchronizaciją jame, neutralizuoja laisvuosius radikalus, dalyvauja serotonino gamyboje. Būtent dėl šio hormono organizme viskas vyksta ritmiškai; dėl jo geriau jaučiamasi ir lėčiau senstama.
Pagal paros bioritmus žmonės skirstomi į dvi svarbiausias grupes: „vyturius” ir „pelėdas”. Pirmieji linkę anksčiau keltis rytais ir anksčiau gulti vakarais, antrieji – atvirkščiai. Jeigu dėl kokių nors priežasčių jie negali prisitaikyti prie individualių bioritmų, gali blogai jaustis, o ilgainiui net susirgti. Tiesa, paros bioritmai „įsigalioja” ne iš karto, o per keletą mėnesių. Naujagimiams būdingi savaitės bioritmai. Tik dėl minėto hormono melatonino mažylių organizmas maždaug per 3 mėnesius prisitaiko prie paros bioritmų.
Siekiant įvertinti Saulės įtaką, buvo atlikti specialūs tyrimai su savanoriais. Ilgam juos izoliavus dirbtinai apšviečiamose patalpose, po kurio laiko individualūs paros bioritmai ėmė keistis. Kai kurių žmonių para „ištįso” iki 36 ar net 48 valandų. Tuo remdamiesi mokslininkai padarė išvadą, kad žmogaus organizmui „patiktų” ilgesnis paros ciklas, bet jis priverstas derintis prie sąlygojamo Saulės.
Sezoniniai bioritmai
Sezoniniai bioritmai – tai besikaitaliojantys metų laikai ir priklausomai nuo jų kintanti žmogaus savijauta. Pavasariniai energijos samplūdžiai, rudeninės depresijos, periodiški lėtinių ligų paūmėjimai ir remisijos… Pablogėjusios savijautos vaistais pagerinti beveik neįmanoma, nes ji priklausoma nuo Saulės ir jos sąlygojamo dienos ilgumo. Kuo trumpesnės ir tamsesnės dienos, tuo blogesnė nuotaika. O nuo nuotaikos labai priklauso ir bendra savijauta. Siekiant ją pagerinti buvo išrastas gana efektyvus naujas gydymo metodas – šviesos terapija. Tačiau ir jos poveikis negali prilygti natūraliam Saulės šviesos poveikiui.
Metinis periodiškumas
Saulėje vykstantys cheminiai procesai sąlygoja jos aktyvumo padidėjimus ir sumažėjimus, kurie taip pat turi įtakos žmogaus organizmui. Dėl Saulės aktyvumo padidėjimo pakinta Žemės magnetinis laukas, kinta gyvūnijos populiacijos, padaugėja katastrofų, paūmėja lėtinės ligos ir t.t. Pastebėta, kad tai vyksta periodiškai – vienuolikos metų ciklais. Būtent kas 11 metų tam tikromis dienomis pagausėja infarktų, savižudybių, persileidimų, autokatastrofų. Manoma, kad saulės aktyvumas turi įtakos ir daugeliui socialinių reiškinių, tarp jų ir karams, revoliucijoms.
Kiekvienam – savas laikas
Žmogaus vidaus organai yra priklausomi nuo paros bioritmų, kurie lemia periodiškus jų veiklos suaktyvėjimus ir sulėtėjimus. Nustatyta, kad kepenų veikla labiausiai suaktyvėja 1-3 valandomis, plaučių – 3-5 val., storosios žarnos – 5-7 val., skrandžio – 7-9 val., blužnies ir kasos – 9-11 val., širdies – 11-13 val., plonosios žarnos – 13-15 val., šlapimo pūslės – 15-17 val., inkstų – 17-19 val., kraujotakos bei lytinių organų – 19-21 val., termoreguliacijos ir šilumos gamybos organų – 21-23 val., tulžies pūslės – 23-1 val. Kūno temperatūra ir arterinis spaudimas aukščiausi apie 18-tą valandą, o kūno svoris didžiausias apie 20-tą. Daugiausiai leukocitų kraujyje susikaupia apie 24-tą valandą.