Pastarąjį šimtmetį moters brandaus amžiaus kriterijai labai pasikeitė: 20 amžiaus pradžioje jau 35 metų moteris buvo laikoma nebejauna, o jo pabaigoje net 50-metė – jaunyva.
Norėdama suvienodinti kalendorinio amžiaus kriterijus, PSO rekomenduoja: periodą tarp 45-59 metų laikyti žmogaus vidutiniu amžiumi, 60-74 metų periodą – pagyvenusiu amžiumi, 75-89 – senyvu, po 90-ies – ilgaamžiškumu.
Pailgėjo ir moterų amžiaus trukmė. Dabar vidutiniu amžiumi laikomi 72 metai, o civilizuotuose gerai išsivysčiusiose šalyse – 80-81. Bet vaisingas moterų amžius nelabai pakito: menopauzė prasideda tarp 48 ir 51 metų.
Menopauzė – tai visiškas menstruacijų išnykimas. Jos pradžia skaičiuojama nuo paskutinių menstruacijų. Nuo to laiko moters organizme nuolat vyksta negrįžtami lytinių organų funkcijų silpnėjimo procesai. Jų pasekmės reiškiasi pamažu: pirmąjį dešimtmetį kiaušidėse dar po truputį gaminasi hormonai, todėl moteris atrodo pakankamai jaunatviška ir moteriška. Vėliau kiaušidės visiškai nustoja gaminti hormonus, todėl moters organizmas pradeda sparčiau senti.
Senatvė – ilgas individualaus persitvarkymo periodas, priklausomas nuo genetinių ir daugybės kitokių veiksnių (gyvensenos, mitybos, gyvenimo ir darbo sąlygų, ligų, stresų ir t.t.).
Amžius, kai pasibaigia menstruacijos, taip pat individualus. Moterims, gyvenančioms vidurinėje Europos juostoje, menopauzė prasideda sulaukus 46,5-50 metų. Jos pradžiai turi įtakos visi anksčiau minėti veiksniai.
Moterims, kurioms menstruacijos nesibaigia net sulaukus 52 metų, reikia būti labai budrioms – tai byloja apie suaktyvėjusias kiaušidžių funkcijas, galinčias paskatinti nuo hormonų priklausančių ligų (mastopatijos, miomų, polipų) vystymąsi.
Menopauzė prasideda sumažėjus estrogenų kiekiui organizme. Šie hormonai turi įtakos ne tik lytinei sistemai, bet ir beveik visiems svarbiausiems organams bei sistemoms. Pakinta riebalų apykaita, todėl moteris pradeda tukti, jai gali išsivystyti aterosklerozė ir cukrinis diabetas. Pakinta centrinės nervų sistemos veikla, nuo kurios priklauso klimakterinio sindromo apraiškos.
Senstanti moteris psichologiškai nepasikeičia, bet paryškėja jos charakterio bruožai. Tik nedaugeliui moterų pasitaiko neuropsichinių sutrikimų, pavyzdžiui, neurozė, pasireiškianti baime, įkyriomis idėjomis, perdėtu nerimu.
Kadangi estrogenai mažina kraujo krešėjimą, tai vaisingo amžiaus moterys retai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Bet po menopauzės (sulaukus 60-70 metų) kraujo krešumas gerokai padidėja, todėl galimi infarktai, trombozės ir insultai. Mažėjant estrogenų kiekiui, pakinta kalcio apykaita, todėl pradeda vystytis osteoporozė ir sąnarių ligos.
Kai kurių specialistų teigimu, “normaliomis senėjimo ligomis” laikomos: tukimas, cukrinis diabetas, imunodepresija ir kaip jos pasekmė – polinkis vėžiui. Būtent nuo šių ligų miršta dauguma vidutinio amžiaus ir pagyvenusių žmonių.