Apie hiperaktyvumo sindromą, pasireiškiantį vaikams

15486

Psichologija

 

Bet dėl tokio elgesio šių vaikų negalima kaltinti. Juk jie – ligoniai!

Dažniau serga berniukai
Pirmiausia į akis krenta vaiko judrumas. Bet svarbiausias ligos simptomas – išsiblaškymas: vaikas neįstengia susikaupti nei žaisdamas, nei mokydamasis, nei žiūrėdamas televizorių. Kitados ši liga vadinta įvairiai, bet dabar vieningai vadinama „dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromu“.

Berniukams šis sindromas diagnozuojamas 4-9 kartus dažniau negu mergaitėms. Paprastai tai atsitinka 6-12 vaiko gyvenimo metais, kai paaiškėja, kad „nenuorama“ negali pats mokytis ir trukdo kitiems. Tuomet medicininė problema virsta ir socialine: blogai besimokantis ir visų tramdomas vaikas kasdien elgiasi vis blogiau.

Pasaulinė statistika byloja, kad daugeliui įstatymus pažeidusių paauglių būdingas hiperaktyvumo sindromas.

Nenuoramos portretas

Kokie šio nervų sistemos sutrikimo simptomai?
7 metų vaikas paprastai dar negali mokytis, nes nepakankamai subrendusios jo aukštosios smegenų funkcijos. Todėl mokydamasis jis nesusikaupia ir daro daug klaidų. Jam nesiseka nei skaityti, nei rašyti. Produktyviai dirbti jis neįstengia ilgiau kaip 5-15 minučių: po to jo smegenims būtina 3-7 minutes atsipalaiduoti ir pasiruošti kitam darbo ciklui. Tuo metu vaikas „gaudo varnas“ ir nereaguoja į mokytojo pastabas.

Šis vaikas nuolat skuba, blaškosi, beprasmiškai rausiasi po kuprinę ar stalčius…
Jis kalba daug, bet nerišliai.
Jam būdingi tikai, grimasos, įkyrūs judesiai.
Jis „amžinai“ už ko nors užkliūva, neįstengia pastovėti ant vienos kojos; gali būti sutrikusi motorika.
68 proc. nenuoramų būdingi miego sutrikimai,
40 proc. – naktinis šlapimo nelaikymas.

Vaikas impulsyvus, jaudrus, agresyvus, nuolat įsitempęs – vis būgštauja ir nerimauja. Jam sunku sutarti su bendraamžiais, nes vis stengiasi jiems vadovauti ir nurodinėti. Todėl turi mažai draugų. Nelabai sutaria ir su suaugusiais žmonėmis, nes beveik nereaguoja nei į gyrimą, nei į barimą.

Priežastys
Manoma, kad hiperaktyvumo sindromą gali lemti kelių rūšių priežastys, neretai persipinančios tarpusavyje.

Biologinės priežastys:
– komplikacijos motinos nėštumo periodu: raudoniukė, kai kurie vaistai, motinos ir vaiko rezus faktorių nesuderinamumas;

– gimdymo traumos: kūdikio hipoksija, traumos;

– vaiko ligos: apsinuodijimas smalkėmis, encefalitas, meningitas, širdies patologija;

– genetinis polinkis (iš tėvo linijos);

– tėvų alkoholizmas ir psichikos ligos.

– išsiskyrusių, sunkiai besiverčiančių tėvų vaikai dažniau būna hiperaktyvūs.

Svarbiausia – neapsirikti

Socialinės priežastys:

Prieš diagnozuodamas „dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromą“ gydytojas turi pasikalbėti su vaiko tėvais, mokytojais, rekomenduoti jam neurologo konsultaciją.

Mat dėmesio stoka galima ir sergant kitomis ligomis… O padidėjęs judrumas būdingas ir labai talentingiems vaikams, kuriems mokykloje būna nuobodu. Pasitaiko ir visiškai sveikų vaikų, kurie būna pernelyg judrūs ir temperamentingi. Paauglio impulsyvumas ir aktyvumas gali laikinai padidėti dėl šeimos krizės ar konflikto mokykloje.

Būtina patikrinti vaiko akis ir ausis. Jo nerimastingumas gali būti susijęs su pablogėjusiu regėjimu ar klausa.
Kartais hiperaktyvumą lemia vaistai, pavyzdžiui, gydantys bronchinę astmą.

 
Hiperaktyvaus vaiko kraujyje yra daug adrenalino ir noradrenalino – hormonų, sveikame organizme išsiskiriančių streso metu. Vadinasi, nuolat stresinės būsenos kamuojamam nenuoramai būtina daug bėgioti, plaukioti, slidinėti, važinėti dviračiu. Jis turi judėti, kol pavargsta. O štai emocingi žaidimai, varžybos tokiam vaikui nenaudingi.

 
Ne mažiau svarbus ir atsipalaidavimas, autogeninė treniruotė, padedanti hiperaktyviam vaikui nusiraminti, susikaupti. Paauglį galima išmokyti medituoti – sąmoningai fiksuoti dėmesį į esamą laiką. Meditacija normalizuoja pulsą, sulėtina adrenalino gamybą, šalina nerimą. O malonūs vaizdiniai padeda atkurti protinę ir fizinę pusiausvyrą.

 
Vaikui svarbi aplinka
– Vaikui būtinas atskiras kambarys, išdažytas ramiomis spalvomis, papuoštas gražiais paveikslais. Kai vaikas nežaidžia, jame neturi mėtytis žaislai.

– Būtina griežtai laikytis dienos režimo.

– Labai svarbu pagirti nenuoramą, kai tik jis to nusipelno, o žodžių „ne“ ir „negalima“ reikia vengti. Verčiau kitaip nukreipti jo dėmesį. Su hiperaktyviu vaiku reikia visada elgtis ramiai, kalbėti tyliai.

 

Prognozės
Jei laiku pradedama gydyti, apie 14-15 vaiko gyvenimo metus sumažėja jo aktyvumas, o baigiant mokyklą – ir impulsyvumas. Sunkiausiai sekasi kovoti su dėmesingumo stoka. Bet dėl to labai nusiminti neverta. Hiperaktyvūs nenuoramos turi daug teigiamų bruožų: jie nebijo rizikuoti, sugeba greitai apsispręsti. JAV mokslininkai nustatė, kad tarp pernelyg aktyvių suaugusių žmonių yra 3,6 karto daugiau puikių verslininkų!