Tapu, tapu…
Regis, dėliojame kojas, ir tiek. Bet pagalvokime: norint žengti bent vieną žingsnį, turi būti labai gerai koordinuoti kojos sąnarių judesiai, labai darniai „darbuotis” visi raumenys.
65 kg sveriantis žmogus, einantis įprastu greičiu (100-120 žingsnių per minutę), nuėjęs 1 km atstumą, išeikvoja tiek pat energijos, kiek jos prireiktų 8 t sveriantį daiktą pakelti į 1 m aukštį!
Eisena labai priklauso nuo žmogaus pėdų. Ši lanko pavidalo kūno dalis yra labai tvirta ir elastinga. Jos spyruokliuojanti sritis išlaiko visą kūno svorį, o vidinė dalis eisenai suteikia grakštumo. Einant pirmiausia žemę paliečia kulnas, o po to – kitos pėdos dalys. Visą sudėtingą ėjimo procesą reguliuoja centrinė nervų sistema.
Žmogų pažįstame iš eisenos
Kai garsiajam prancūzų rašytojui Onorė de Balzakui nusibodo rašyti apie trisdešimtmetes gražuoles, jis sumanė panagrinėti žmonių eisenos paslaptis. 1833 metais jis parašė veikalą „Teoriniai samprotavimai apie žmogaus eiseną”. Šiame veikale rašytojas apgailestavo, kad nors jau atskleistos dangaus kūnų paslaptys ir ištyrinėtos potvynių bei atoslūgių priežastys, bet dar niekas nesidomėjo žmogaus eisena. Pašmaikštaudamas, bet gerai išmanydamas gvildenamus dalykus jis kruopščiai aprašė visus eisenos ypatumus teigdamas, kad ji tokia pat nepakartojama, kaip ir parašas. Garsusis rašytojas pavadino eiseną „mūsų charakterio fizionomija”.
Šiuolaikiniai psichologų tyrimai leidžia manyti, kad:
* veržli eisena būdinga energingam žmogui;
* rami, neskubota eisena – pasitikinčiam savimi;
* tingi, vangi – silpnavaliui;
* nelygi ir skubota – nutrūktgalviui ir karštakošiui.
Mūsų eisena gali išduoti, kad esame blogai nusiteikę, kad blogai jaučiamės. Kamuojami dvasinių kančių ar kai esame pavargę, mes sliūkiname susikūprinę, sunkiai mojuodami rankomis, vargais negalais judėdami į priekį.
Savo pėdsakus palieka ir profesija: šokėjos ir balerinos vaikšto lengvai spyruokliuodamos, tarytum šokdamos, paprastai statydamos pėdas nuo pirštų, jūreiviai – krypuodami, siūbuodami, o kariškiai – tarytum žygiuodami parade kirste kerta kiekvieną žingsnį, tuo pačiu išsaugodami gražią laikyseną.
Unikali ir nepakartojama
Ar eisena paveldima? Ar ją galima pakeisti?
Ji unikali ir nepakartojama. Kad ir kaip stengėsi mokslininkai, jiems taip ir nepavyko priversti savo sukurtus robotus vaikščioti „žmoniškai”.
Gamta pasirūpino, kad mes į savo gimdytojus būtume panašūs ne tik išvaizda, kūno sudėjimu, akių bei plaukų spalva, bet ir eisena. Paveldimas žingsnio dydis, laikysena, rankų ir pėdų padėtis einant, ėjimo tempas (žingsnių skaičius per minutę). Jeigu jūs vaikštote sunkiai, kūprindamiesi ir vilkdami kojas, galite neabejoti, kad lygiai taip pat vaikščios ir jūsų mažylis . Maža to, ilgainiui netaisyklinga eisena pažeis tuos pačius sąnarius, kaip ir jūsų. Ir kada nors jį vargins tokie pat skausmai, tokios pat nuospaudos, kokios dabar kamuoja jus. Laimei, paveldėtus eisenos trūkumus galima pašalinti, ir ne tik vaikystėje. Tereikia tik panorėti ir gerokai paplušėti!
Stengdamiesi pakeisti eiseną, atsižvelkite į paveldėtus savo organizmo ypatumus (pavyzdžiui, pasistenkite, kad žingsnio ilgis atitiktų jūsų ūgį). Visiškai neverta kopijuoti manekenių ir kino žvaigždžių eiseną stengiantis ištverti visus nepatogumus.
Gražios eisenos paslaptys, padedančios išsaugoti sveikatą
1. Atsistokite, ištieskite nugarą ir pečius, pakelkite smakrą, įtempkite pilvą ir truputį pražerkite kojas.
2. Rankas laisvai nuleiskite žemyn palei šlaunis. Jeigu jos „slysta į priekį”, pečius pasukiokite pirmyn, atgal, žemyn. Suraskite patogią padėtį, padedančią ištiesinti krūtinės ląstą, tuomet einant bus lengva kvėpuoti.
3. Pasiūbuokite pirmyn ir atgal, po to atsistokite šiek tiek palinkę į priekį, kad visai pėdai, nuo kulno iki pirštų, tektų vienodas kūno svoris.
4. Eidami laisvai lenkite kelius, padėję pėdą ant žemės juos ištiesinkite. Tuomet jūsų eisena bus natūrali ir jaunatviška.
5. Nekraipykite šlaunų! Tegu jos į žingsnių taktą vos pastebimai juda aukštyn žemyn.
6. Pėdas statykite tiesiai. Stenkitės, kad žemę pirmiau paliestų kulnas. Po to lengvai ir grakščiai atsistokite ant pirštų. Patogiau vaikščioti pirštus šiek tiek pasukus į šalį. Be to, tokia eisena atrodo patraukliau. Pėdas statant lygiagrečiai viena kitai, greičiau pavargstama.
7. Vaikščiokite vidutiniu tempu: netipenkite, bet ir nežirgliokite šimtamyliais žingsniais.
Suaugusio žmogaus žingsnis turi būti maždaug 3 kartus didesnis už jo pėdos ilgį. Normalaus ūgio žmogus paprastai žingsniuoja 60 cm ilgio žingsniais.
Kasdien pavaikščiokite po kambarį stengdamiesi išsaugoti taisyklingą laikyseną ir laikydamiesi anksčiau pateiktų taisyklių. Ilgainiui įprasite visą laiką vaikščioti taisyklingai. Nuolat tobulindami savo eiseną, jūs galėsite daug vaikščioti nepavargdami, ilgai išsaugosite savo sveikatą ir niekada nesužinosite, kaip įkyriai skauda nuospaudas.
Aukštakulniai bateliai
„Tik vaikštant basomis natūraliai funkcionuoja kojos! O jeigu tenka avėti batus, būtina pasirūpinti, kad jie nevaržytų pėdos kaulų ir raumenų”. P.Bregas
Tinkama avalynė ne tik ilgiau tarnauja, bet ir pagražina eiseną.
* Perkant batus negalima vadovautis posakiu: „Ruošk ratus žiemą, o roges – vasarą”. Žiemą pirkdami basutes atminkite, kad vasarą kojos neretai paburksta ir sutinsta.
* Avalynė turi atitikti kojos dydį: ji neturi būti pernelyg laisva, bet neturi ir spausti. Ankšta avalynė trukdo pėdai spyruokliuoti.
* Tinkami bateliai švelniai priglunda prie kulno ir tuomet nebereikia nuolat riesti pirštų bijant pamesti batą.
* Kad ir kaip stengiatės madingai rengtis, atminkite, kad storapadžiai batai labai nepatogūs, jie neleidžia pėdai išlikti lanksčiai.
* Patogiausia vaikščioti apsiavus bateliais, kurių kulniukai 3-4 cm aukščio. Tuomet tolygiai pasiskirsčius kūno svoriui nepertempiami kojų raumenys.
* Apsiavus batukais, kurių kulnai 6 cm aukščio, didžioji kūno svorio dalis tenka didžiajam kojos pirštui ir jį deformuoja. Tokiais bateliais apsiavusi moteris priversta tipenti smulkiais žingsneliais, visi jos kūno raumenys įsitempia, o pėdos sąnariai tarytum sustingsta. Jos eisena pasidaro nestabili, suvaržyta. Aukštakulniai bateliai verčia kūprintis, vargina juosmens srities raumenis.
Diagnozė pagal eiseną
Batai daug pasako apie žmogaus charakterį:
* nudilusi vidinė pakulnių pusė rodo, kad šiuos batus avi neryžtingas vyras arba nuolaidaus būdo moteris;
* išorinę pakulnių pusę paprastai nudilina drąsūs ir ryžtingi žmonės;
* lygiai nudėvėti vyriškų batų kulnai išduoda, kad batų šeimininkas labai draugiškas, o lygiai nudėvėti moteriškų batelių kulniukai rodo, kad šiuos batus avi gera žmona ir motina.
Eisena gali pakenkti sveikatai. Jeigu jūs vaikštote kaip šleivakojis meškinas, jūsų kūnas gerokai palinksta į priekį, todėl pradeda skaudėti kulkšnis, juosmenį, nugarą ir net pečius. Tokia eisena dirgina nervų galūnes, traumuoja kaulus, iškreipia stuburą. Daugelis neryžtingų, drovių žmonių arba aukštakulnius batelius avinčių merginų linkę tipenti mažais, nenatūraliais žingsneliais. Tokia eisena labai nuvargina raumenis ir ilgainiui sutrikdo nervų sistemą. Kita vertus, ne tik eisena žaloja mūsų sveikatą. Ir ligos pakeičia eiseną:
* Sergantieji juosmens-kryžkaulio srities radikulitu, vaikšto labai atsargiai, nes kiekvienas žingsnis sukelia stiprų skausmą.
* Tam tikroms ligoms, (pavyzdžiui, ataksijai) sutrikdžius judesių koordinaciją, pažeidus tam tikrus nervų sistemos centrus, žmogus svyrinėja plačiai statydamas kojas, tarytum būtų girtas.
* Plokščiapėdiškumo varginami žmonės garsiai „šlepsi”, šiek tiek sulenkę kelius ir dubens sąnarius, plačiai mosuodami rankomis.
* Išsėtine skleroze sergančių ligonių eisena praranda grakštumą. Šie žmonės vaikšto lėtai, beveik nekilnodami kojų.
* Įvairūs nervų sistemos sutrikimai ir ligos priverčia žmogų ne eiti, o keverzoti.
Jeigu pastebėjote, kad jūsų eisena pakito, kad net neilgai pavaikščiojus pradeda skaudėti juosmenį ir kojas, nedelsdami kreipkitės į ortopedą.
Nepatingėkite kiekvieną rytą pavaikščioti po kambarį basomis ir šiek tiek pamankštinti pėdas