Salmoneliozė

Salmoneliozė

2015 Sau 01
D.Salmonas 1885 m. pirmasis iš sergančios kiaulės mėsos išskyrė lazdelę, kurią pavadino B.suipestiper. Vėliau visa giminingų bakterijų grupė buvo pavadinta salmonelėmis. Dabar atrasta daugiau kaip 1500 salmonelių serologinių tipų. Mūsų šalyje jų aptikta daugiau kaip 80. Salmonelės yra gramneigiamos judrios aerobinės lazdelės. Salmonelės gana ilgai išsilaiko mėsoje ir kituose maisto produktuose. Jos neatsparios aukštai temperatūrai - žūva esant 60OC.

 

Svarbiausias infekcijos šaltinis yra naminiai gyvūnai (galvijai, kiaulės, šunys, katės), graužikai (pelės, žiurkės), taip pat paukščiai, ypač vandens (antys, žąsys), žuvys.

Dažniausiai salmonelėmis užsikrečiama valgant sergančių gyvulių,  be veterinarinės kontrolės, mėsą. Tokioje mėsoje, ypač vidaus organuose, gausu salmonelių. Jos gali daugintis ir laikomoje mėsoje, ypač vasarą.

Skerdyklose pažeidus sanitarinius reikalavimus, sveikų gyvulių skerdiena užkrečiama salmonelėmis. Skerdžiant sveikus, bet pavargusius gyvulius, iš žarnyno salmonelių gali patekti į kraują. Skerdiena užkrečiama, kai be tinkamos veterinarinės kontrolės skerdžiami sergantys gyvuliai kartu su sveikaisiais, laikant mėsą sandėliuose be šaldytuvų, kur yra žiurkių ir musių.

Kartais ir gerai paruošti mėsos patiekalai užkrečiami salmonelėmis per įrankius (peilius, šakutes, mėsmalę), kuriais apdorojama žalia ir virta mėsa. Neretai salmoneliozės priežastis būna užkrėstas pienas, varškė bei kiti pieno produktai, kiaušiniai.

Salmonelioze dažnai suserga grupė žmonių, kartais būna epideminių protrūkių. Ši liga dažniau pasitaiko vasarą. Salmoneliozės protrūkiams būdinga tai, kad visi valgiusieji tą patį užkrėstą produktą suserga tą pačią ar kitą dieną. Suvartojus produktą, protrūkis pasibaigia.

Dabar vis labiau pripažįstamas žmogaus kaip infekcijos šaltinio vaidmuo, vis dažniau išaiškinami salmonelių nešiotojai tarp persirgusių ir sveikųjų, ypač dirbančių skerdyklose ir mėsos parduotuvėse.

Liga prasideda ūmiu pykinimu, skausmu epigastriume ir dešinėje pilvo pusėje, šalčio krėtimu, kūno temperatūros pakilimu iki 39°C, galvos skausmu. Ligonis pradeda vemti ir tuštintis skystomis, vandeningomis, dvokiančiomis išmatomis, pabąla liežuvis, gurgia žarnynas. Po kelių dienų viduriavimas praeina, ligonis pradeda sveikti.

Gydant svarbu skubiai pašalinti iš virškinamojo trakto užkrėstą maistą, toksikozę, kolapsą, sureguliuoti sutrikusį skysčių ir elektrolitų balansą.

Prasidėjus ligai skrandis skubiai plaunamas šiltu vandeniu. Vemiančiam ligoniui jį plauti naudinga ir vėliau, net 2-5 ligos dieną. Žarnoms išvalyti skiriama 25 g magnio sulfato, daroma valomoji klizma. Nedelsiant sulašinama 2-3 l 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo į veną.

Antibiotikai nebūtini, išskyrus sergančiuosius sepsine, meningitine ligos forma. Nevemiančiam ligoniui duodama gerti šilto mineralinio vandens, arbatos, ryžių nuoviro. Vėliau tinka kefyras, mėsos sultinys, kruopų košė, malta mėsa, sausainiai.

Net sunkios ligos eiga yra gera, jei ligoniui neilgai truko kolapsas ir nesutriko inkstų veikla. Suaugusieji kartais gali mirti nuo kolapso, uremijos, o kūdikiai - dėl sepsinių komplikacijų ir disbakteriozės.

Salmoneliozės profilaktika rūpinasi veterinarijos ir medicinos darbuotojai. Ypač svarbi skerdžiamų gyvulių sanitarinė veterinarinė kontrolė. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, svarbu gyvulių mėsos gaminius tinkamai termiškai apdoroti.