Daugiau dėmesio stuburui

Priminimas: „sėdėk tiesiai", dažnai kartojamas tėvų, senelių ir mokytojų, vaikams toks įprastas ir įgrisęs, kad jie, ko gero, į jį nebereaguoja. Antraip tikriausiai nebūtų tiek mokinių su iškrypusiais stuburais ir suaugusiųjų, besiskundžiančių nugaros skausmais. Dėl visko kalta skoliozė arba rečiau pasitaikančios - kifozė, lordozė bei kifolordozė, lordoskoliozė, tarpusavyje besiskiriančios tik plokštuma, kurioje vystosi patologinis stuburo iškrypimas.
Skoliozė - šoninis stuburo iškrypimas. Sveiko žmogaus stuburas yra visiškai tiesus, bet vystantis skoliozei jis ima krypti į kairę arba dešinę, o dažniausiai įgauna raidės „S" formą. Dėl to neteisingai pasiskirsto krūvis, tenkamas stuburo slanksteliams, todėl jie pasisuka arba pasislenka, perkraudami kai kuriuos tarpslankstelinius diskus ir formuodami jų išvaržas, kurios suspaudžia nervų galūnes. Dėl visų šių patologinių pokyčių gali sutrikti vidaus organų veikla, pradėti kamuoti skausmai.
Taip neatsitiktų, jeigu stuburas būtų labiau kontroliuojamas nuo pat vaikystės. O kontroliuoti jį pirmiausiai turėtų tėveliai. Mat stuburą galima apčiuopti, apžiūrėti ir įvertinti savarankiškai. Vaikui pasilenkus, reikia ranka perbraukti per išsišovusį stuburą. Jeigu jis visiškai tiesus, vadinasi, viskas gerai. Bet jeigu ranka užčiuopia įtartinų stuburo iškrypimų, reikia nedelsiant vaiką nuvesti pas chirurgą arba ortopedą.

Praverstų gydytojo konsultacijos

Siekiant išvengti stuburo iškrypimo, svarbu išsaugoti taisyklingą laikyseną, tiesiai sėdėti ūgį atitinkančiame mokyklos suole ir prie pamokų ruošimo stalo, irgi pritaikyto pagal ūgį, daug judėti, mankštintis, sportuoti. Net pradėjusį krypti stuburą iki 15-16 metų amžiaus dar galima ištiesinti darant specialius, gydytojo rekomenduotus gydomosios gimnastikos pratimus. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją.
Skoliozė gali išsivystyti ir dėl plokščiapėdystės arba plokščiapėdiškumo. Žmogaus pėdos, jam vaikštant, yra tarsi amortizatoriai. Bet jeigu tenka daug vaikščioti arba avimi netinkami batai (ypač aukštakulniai), tai pėdoms tenka pernelyg didelis krūvis, skatinantis plokščiapėdystės vystymąsi. O pėdoms suplokštėjus, amortizatoriaus vaidmuo atitenka stuburui, kuris dėl tokios perkrovos iškrypsta. Taip išsivysto skoliozė. Siekiant jos išvengti, labai svarbu, kad plokščiapėdystė būtų diagnozuota kuo anksčiau. Todėl, kilus nors menkiausiam įtarimui, reikia kreiptis į ortopedą, kuris gali užkirsti šiai ligai kelią: rekomenduoti gydomąjį masažą, gimnastiką, specialius ortopedinius vidpadžius arba batus.

Svarbiausia sąlyga - patogumas

Šiais laikais vaikai ir suaugusieji, ypač miestiečiai, daug laiko praleidžia prie televizoriaus, kompiuterio, automobilio vairo. Ilgalaikis sėdėjimas labai išvargina stuburą. O jeigu sėdima susikūprinus, persikreipus, tai jis gali iškrypti. Siekiant to išvengti, reikia stengtis visada sėdėti tiesiai, atsirėmus į atlošą, atitinkantį stuburo išlinkius. Dirbant su kompiuteriu, reikia sėdėti tik ant specialaus krėslo su gera amortizacija. Krėslo sėdynės aukštis ir atlošo pakrypimo kampas turi būti reguliuojami, priklausomai nuo dirbančio žmogaus ūgio. Kad dirbant nereikėtų kūprintis, kompiuterio monitorių reikia pastatyti 50-70 cm nuo akių atstumu, 5 cm žemiau jų lygio. Dirbant reikia reguliariai daryti pertraukėles ir jų metu pasirąžyti, pasitempti, pasilankstyti, siekiant atpalaiduoti nugaros raumenis ir kartu sumažinti stuburui tenkamą krūvį. Sėdint prie automobilio vairo, keliai turi būti sulenkti 120-150° kampu, pėdos - laisvai siekti spaudyti pedalus, nugara - tvirtai remtis į atlošą. Ne visai ištiestos kairės rankos riešas turi siekti aukščiausią vairo vietą. Vairuojant automobilį palinkus į priekį, susikūprinus, ilgainiui gali iškrypti stuburas, susiformuoti tarpslankstelinės išvaržos, įsiskaudėti nugara. Nuo tokių sveikatos problemų galėtų apsaugoti speciali ortopedinė pagalvėlė, pritvirtinta prie sėdynės ties liemens sritimi.

Stuburą atpalaiduojantys pratimai

Ilgai stovint ar sėdint, rekomenduotina atlikti keletą stuburą atpalaiduojančių pratimų. Pavyzdžiui:
• Sėdint ant kėdės neatsirėmus nugara į jos atlošą, kelius sulenkus stačiu kampu, pėdas padėjus ant grindų, o rankas nuleidus žemyn, plaštakos pasukamos į šalis ir įsitempiama, tarsi bandant rankomis pasikelti nuo sėdynės.
• Nepakeitus pradinės padėties, stuburas įtempiamas, rankos ištiesiamos į priekį, pirštai suneriami ir, keliant rankas aukštyn, išriečiama nugara: pirmiausiai liemens sritis, po to - krūtinės, pečių ir galiausiai kaklo; sunertas rankas leidžiant žemyn, kuo smarkiau susilenkiama: nuleidžiama galva, sulenkiama liemens sritis.