Nuo 4 iki 12 valandos organizme vyksta atliekų šalinimas. Pavalgius po 19 valandos, maistas nespėjamas suvirškinti, todėl blogai pasisavinamos jame esančios medžiagos. Norint išsaugoti sveikatą arba ją pagerinti, reikia stengtis prisiderinti prie natūralių organizmo ciklų.

Mitybos režimas

Iki 12 valandos (pusiaudienio), kol vyksta šalinimo procesas, geriausia nieko nevalgyti, kad organizmui nereikėtų eikvoti jėgų nereikalingam maistui virškinti. Šiam procesui prireikia daug energijos, todėl ir 12-tą valandą reikia valgyti lengvai virškinamą maistą - geriausia košę ar kitokį patiekalą, pagamintą iš grūdų. 14-tą valandą galima valgyti daržovių ar vaisių patiekalus, dumblius, žuvį. O 17-tą valandą reikia pasitenkinti vien vaisiais. 18.30 val. reikia užvalgyti šviežių vaisių bei daržovių, o po to galima valgyti riešutus, žuvį, mėsą (svarbu, kad vaisių ir daržovių būtų 3 kartus daugiau negu baltymingo maisto).

Tarp valgymų reikia gerti tik gryną nevirintą vandenį ir visiškai atsisakyti kavos, arbatos, alkoholio. Būtina laikytis produktų derinimo taisyklių: baltymų nemaišyti su angliavandeniais ir krakmolu.

Laikantis tokio mitybos režimo, maistas suvirškinamas per 3 valandas, ir šiam procesui išeikvojama mažiausiai energijos. Neteisingai maitinantis, virškinimo procesas gali trukti iki 8-12 valandų. Jis gali trukdyti darbui ir miegui. Dėl to gali pablogėti sveikata.

Kaip maitintis sergant kraujotakos ligomis

Sutrikus kraujotakai. Sutrikus kraujotakai, dažnai tinsta kojos, šąla galūnės, svaigsta galva. Šiuos negalavimus sukelia ant arterijų sienelių susikaupusios kalcio ir riebalų sankaupos, susiaurinančios jų spindį. Dėl maistinių medžiagų trūkumo išsiplečia venos, sutrinka jų vožtuvėlių veikla. Pro suplonėjusias venų sieneles į aplinkinius audinius prasiskverbia kraujas.

Tokiu atveju rekomenduojama valgyti daug šviežių vaisių ir daržovių, ypač mėlynos ir raudonos spalvos. Jose esantys vitaminai (ypač C) sustiprina kraujagyslių sieneles, ištirpina nereikalingas sankaupas ir padeda joms pasišalinti iš organizmo. Be to, labai naudingi citrusiniai vaisiai, obuoliai ir abrikosai.

Išsiplėtus venoms. Dėl sutrikusios kraujotakos ir venų vožtuvėlių veiklos kojose nusistovi kraujas, todėl ilgainiui blauzdose išryškėja melsvi venų mazgai - vystosi varikozinė venų liga. Ją skatina padidėjęs spaudimas venose. Norint šios ligos išvengti ar bent sulėtinti jos vystymąsi, reikia valgyti produktus (pirmiausia šviežius vaisius), kuriuose yra daug vitamino C bei kitų naudingų medžiagų. Be to, reikia krimsti svogūnus ir česnakus, kurie mažina kraujo krešumą ir pagerina jo cirkuliaciją. Taip pat naudinga valgyti medų, agurkus, špinatus, morkas, bananus, razinas, kopūstus, citrusinius vaisius, pupas, pomidorus, jūros kopūstus, graikinius riešutus, obuolius, vartoti obuolių actą, kviečių sėlenas. Visi šie produktai stiprina kraujagyslių sieneles ir neleidžia joms plėstis.

Širdies bei kraujagyslių ligos. Sergant šiomis ligomis, kamuoja nuovargis, galvos ir širdies skausmai, pablogėja apetitas. Kadangi dažniausiai jas sukelia netinkama gyvensena ir mityba, tai pirmiausia reikia jas ir pakoreguoti: išmokti darbą derinti su poilsiu, įprasti daugiau judėti, atsikratyti žalingų įpročių ir pradėti racionaliai maitintis. Svarbiausia vartoti mažiau gyvulinės kilmės riebalų ir valgyti daug šviežių vaisių bei daržovių.

Pakankamas fizinis judrumas ir tinkama mityba pagerina medžiagų apykaitą bei maistinių medžiagų pasisavinimą ir labai palankiai veikia širdies bei kraujagyslių sistemą.

Galvos skausmai. Galvos skausmus dažniausiai sukelia kraujagyslių spazmai. Pirmiausia susiaurėja smegenis maitinančios arterijos, todėl sutrinka kraujotaka, o po to išsiplečia ir įsitempia smegenų kraujagyslės, padidėja jų pralaidumas ir į aplinkinius audinius prasiskverbia kraujo.

Dažni galvos skausmai gali byloti apie medžiagų apykaitos sutrikimą ir organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas. Jų susikaupimą mažina vitaminai, esantys šviežiuose vaisiuose ir daržovėse. Tad reikia laikinai atsisakyti mėsos ar bent dažniau ją pakeisti vaisiais ir daržovėmis.

Padidėjęs arterinis spaudimas. Svarbiausios arterinio spaudimo padidėjimo priežastys - mažas fizinis judrumas, antsvoris ir valgomosios druskos perteklius maiste. Jo padidėjimą gali skatinti ir nesaikingai valgomas gyvulinės kilmės baltymingas maistas. Nuo šios ligos taip pat gali apsaugoti švieži vaisiai ir daržovės bei jų sultys. Rekomenduojama 3-4 kartus per dieną išgerti po 0,5 stiklinės morkų, obuolių, burokėlių, bulvių, kopūstų ar kitokių daržovių sulčių bei jų mišinių.

Sumažėjęs arterinis spaudimas. Sumažėjus spaudimui, jaučiamas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, svaigsta galva, pablykšta oda, padidėja jautrumas orų permainoms. Norint jį padidinti, reikia daugiau judėti, vengti stresų ir valgyti vitaminingą maistą. Labai naudinga rupi juoda duona su sėlenomis (baltos derėtų visiškai atsisakyti), vaisiai, daržovės, riešutai ir kiti maistinių medžiagų nestokojantys produktai. Rekomenduojama kasdien išgerti 1-4 citrinų sultis, atskiestas šiltu vandeniu.

Mažakraujystė. Ši liga išsivysto pakitus kraujo struktūrai, sumažėjus jame hemoglobino kiekiui. Norint ją išgydyti, kartais užtenka tik pakoreguoti mitybą. Rekomenduojama gausiai valgyti persikus, abrikosus, aguročius, moliūgus, medų ir keletą mėnesių kasdien vartoti po 1-2 valgomuosius šaukštus burokėlių, morkų bei ridikų sulčių mišinio.

Galūnių šalimas. Šis simptomas įspėja apie kraujotakos sulėtėjimą bei padidėjusį kraujo klampumą: su tuo susijęs visų organizme vykstančių cheminių procesų sulėtėjimas bei jo užterštumas kenksmingomis medžiagomis.

Užsiteršus organizmui, padidėja įvairių ligų išsivystymo tikimybė. Siekiant jų išvengti, pirmiausia reikia aprūpinti organizmą vitaminais ir kitomis reikalingomis medžiagomis. Daugiausia tokių medžiagų yra vaisiuose, daržovėse, sultyse, riešutuose, įvairiuose grūduose bei sėklose, augaliniuose aliejuose. Kad organizmui būtų lengviau jas pasisavinti, reikia daugiau judėti, mankštintis, sportuoti, būti gryname ore.