Kaip sumažinti antrojo tipo diabeto riziką

Kaip sumažinti antrojo tipo diabeto riziką

2006 Bir 04
  Pastaruoju metu gydytojai pastebi, kad vis daugiau žmonių suserga II tipo cukriniu diabetu. Tam daugiausia įtakos turi gyventojų mityba ir antsvoris.  

Vien nuo saldumynų, kaip įprasta manyti, ši liga neišsivysto. Jai daugiausia įtakos turi kalorijų perteklius, esantis riebiame ir lengvai pasisavinamų angliavandenių turtingame maiste.

Pirmojo tipo diabetas paprastai išsivysto vaikystėje arba jaunystėje, sutrikus kasos veiklai. Jis gydomas tik insulinu.

O antrojo tipo diabetas išsivysto sulaukus 40-45 metų amžiaus. Tačiau pastaruoju metu jis pradėjo “jaunėti”.

Svarbiausias rodiklis, leidžiantis diagnozuoti cukrinį diabetą, yra padidėjęs cukraus kiekis ligonio kraujyje. Normalus cukraus kiekis kraujyje nevalgius - iki 5,5 mmol/l. Veniniame kraujyje cukraus šiek tiek daugiau.

Tačiau cukraus kiekio padidėjimas kraujyje ne visada būna cukrinio diabeto simptomas. Jis gali laikinai padidėti dėl traumos, infekcijos, sergant pankreatitu, vystantis insultui ar infarktui.

Cukraus perteklius gali būti gliukozės netoleravimo požymis. Tokiu atveju kartais užtenka tik pakeisti gyvenseną, ir jis normalizuojasi. Norint įsitikinti, kaip yra iš tikrųjų, tenka tyrimus pakartoti keletą kartų.

Diabeto požymius galima pastebėti ir nepatikrinus cukraus kiekio. Ši liga pirmiausia pasireiškia troškuliu, burnos džiūvimu, odos ir išorinių lytinių organų niežėjimu. Paprastai šie simptomai vystosi pamažu, todėl neskubama kreiptis į gydytoją. Neretai pas jį ateinama tik susilpnėjus regėjimui ir sutrikus inkstų veiklai, nors tai atsitinka tik praėjus maždaug 5-7 metams nuo ligos pradžios. Štai kodėl vyresniems negu 40 metų žmonėms rekomenduojama reguliariai (kas 3 metus, o esant įgimtam polinkiui, nutukus - kasmet) tikrinti cukraus kiekį kraujyje. 

Kaip sumažinti ligos riziką?

Diagnozavus ikidiabetinę būklę, patariama kasdien (geriausia - po pietų) mankštintis, treniruotis, kad kuo greičiau sumažėtų kūno svoris ir normalizuotųsi cukraus kiekis (fizinio krūvio metu raumenims reikia 20 kartų daugiau gliukozės). Jeigu vien treniruočių neužtenka, skiriami vaistai, mažinantys cukraus kiekį kraujyje.

Pasak specialistų, fizinė veikla už juos pranašesnė, nes tyrimai rodo, kad sumažinus kūno svorį nors 7 proc., diabeto išsivystymo rizika sumažėja daugiau nei dvigubai.

Diabeto profilaktikai labai svarbi dieta. Ji rekomenduojama esant įgimtam polinkiui sirgti šia liga arba nutukus.

Esant normaliam svoriui, reikia vengti produktų, staiga padidinančių cukraus kiekį kraujyje (saldumynų, medaus, vaisių sulčių, džiovintų vaisių), vartoti pakankamai augalinės ląstelienos (valgyti daržoves) ir reguliariai maitintis (3-5 kartus per parą).

Nutukus reikia vengti riebaus, kaloringo maisto (ne tik sviesto, lašinių, bet ir dešrelių, riešutų, riebių sūrių, aliejaus). Tačiau liesėti reikia pamažu, per savaitę prarandant ne daugiau kaip 1 kg antsvorio.

Kad organizmui nepristigtų gyvybiškai svarbių medžiagų, būtina kasdien valgyti daržovių, šviežių vaisių. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad racione būtų pakankamai baltymų (valgyti veršieną, krabus, krevetes, liesą paukštieną, virtą žuvį).

Sergant cukriniu diabetu, sparčiau vystosi aterosklerozė, kuri gali sukelti insultą arba infarktą. Todėl reikia saugotis cholesterolio pertekliaus maiste (ypač vengti kiaušinių trynių, sviesto, majonezo)
ir gausiau valgyti šių produktų: rupios duonos, kruopų, kopūstų, burokėlių, sėlenų, agurkų, pomidorų, morkų, aguročių, baklažanų, salierų ir kitokių daržovių, išskyrus bulves.

Mitybos patarimai žmonėms, sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu

- Kai kurie žmonės mano, kad balta duona labiau padidina cukraus kiekį kraujyje negu juoda. Iš tikrųjų jos abi vienodai didina cukraus kiekį.

- Augalinio aliejaus nebūtina riboti, nes jis nedidina cholesterolio kiekio kraujyje. Cholesterolio augaliniame aliejuje nėra, užtat savo kaloringumu jis pranoksta sviestą, kuriame yra šiek tiek vandens ir baltymų. Todėl augalinio aliejaus patartina vartoti saikingai.

- Klaidingai manoma, kad žali rūgštūs obuoliai nepadidina cukraus kiekio taip, kaip rausvi ir geltoni. Iš tiesų obuolio skonis priklauso nuo jame esančių organinių rūgščių, o cukraus kiekiui turi įtakos ne spalva, o veikiau - vaisiaus dydis.

- Topinambai naudingesni už kitas daržoves. Topinambuose, arba bulvinėse saulėgrąžose, yra inulino, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą. Todėl reguliariai valgant šias daržoves gali pagerėti ligonio būklė.

- Manoma, kad pamirkytos bulvės praranda krakmolą, todėl nepadidina cukraus kiekio kraujyje. Tačiau tokiu būdu pasišalina labai nedidelis krakmolo kiekis, todėl bulvėmis vis tiek geriau nepiktnaudžiauti ir valgyti jas tik su kitomis daržovėmis (kaip vieną iš sudėtinių garnyro dalių).

- Morkose ir burokėliuose yra daug augalinių skaidulų, trukdančių organizmui pasisavinti cukrų, todėl jų valgyti nedraudžiama.

- Maistui saldinti vartojamas medus cukraus kiekį didina taip pat, kaip ir rafinuotas cukrus.