„Iš kur ta slegianti būsena?”

„Iš kur ta slegianti būsena?”

2010 Lap 26
Dvasinė krizė neretai pasireiškia liūdesiu, apatija arba padidėjusiu dirglumu, trukdančiu džiaugtis gyvenimu. Apnikus liūdesiui, norisi užsisklęsti savyje ir nieko neveikti, nieko nematyti, su niekuo nebendrauti. Tokią būseną patiria beveik visi žmonės. Vieniems ji pasireiškia dėl stresinių situacijų, sunkių išgyvenimų, kitiems, regis, be jokios priežasties. Svarbiausia, kad dvasinė krizė neužsitęstų pernelyg ilgai.

 

Požymiai

 

 

Nors depresija žmogų labai slegia, ji yra pozityvi būsena. Kartais paliūdėti gali būti net naudinga. Žinoma, jeigu pernelyg „neįsijaučiama" ir neliūdima labai ilgai. Žmogų aplanko įvairios emocijos, tarp jų ir liūdesys, neviltis. Tai natūralu, net jei, regis, nėra rimtų priežasčių. Bet ilgalaikis liūdesys, nusivylimas ir apatija gali įspėti apie ligą, kurią reikia gydyti. Tokiais atvejais, be liūdesio ir apatijos, būdingas ir abejingumas viskam, kas anksčiau domino, rūpėjo, nenoras su niekuo bendrauti (galimas visiškas užsisklendimas savyje), nesugebėjimas susikaupti, normaliai dirbti, lytinis šaltumas.

 

„Nematomos" priežastys

 

Depresija galima dėl įvairių priežasčių, bet kartais ji apninka, regis, be jokios priežasties. Būtent tokia depresija ypač baugina žmogų, nes nežinodamas, „kas darosi", jis neranda sau vietos. Iš tikrųjų ši būsena neatsiranda iš niekur - ji galima dėl keleto neakivaizdžių priežasčių: metų laiko, saulės spindulių stokos, mėnulio įtakos, nepalankaus planetų aspekto, gimtadienio ir vadinamojo „soliarinio žemėlapio".

Pavyzdžiui, vadinamoji sezoninė depresija dažniausiai apninka vėlyvą rudenį ir žiemos pabaigoje. Tai veikiau ne depresija, o tik apatiška būsena, pasireiškianti nuolatiniu nuovargiu, mieguistumu, slogia nuotaika, sumažėjusiu darbingumu, polinkiu smaližiauti. Bet ilgainiui ji gali virsti slegiančia būsena. Teigiama, kad sezoninė depresija dažniau kamuoja moteris, nei vyrus. Laimei, keičiantis sezonui, ji dažniausiai išnyksta savaime.

Rudenį ir žiemą depresija gali kamuoti dėl saulės spindulių stokos ir su tuo susijusio vitamino D trūkumo organizme. O ypatingą įtaką žmogaus dvasinei būsenai turi saulės užtemimas. Dėl jo galimi trumpalaikiai, bet stiprūs nerimo protrūkiai.

Ne mažiau įtakos žmogui turi ir mėnulis. Šio šviesulio įtaka jaučiama nuolatos. Pavyzdžiui, per mėnulio jaunatį daugelį žmonių kamuoja apatija, jie skundžiasi, kad trūksta jėgų, padidėja nervingumas ir agresyvumas, o per pilnatį, atvirkščiai, energija liejasi per kraštus, norisi veikti, siekti užsibrėžtų tikslų. Mėnulio fazė gimimo metu turi įtakos visam žmogaus gyvenimui. Gimusieji per jaunatį, gali visą gyvenimą stokoti energijos, o išvydę pasaulį per pilnatį - jaustis tvirti ir energingi. Mėnulis ypač veikia 1-7-erių metų vaikus.  Žmonės, gimę per saulės ar mėnulio užtemimą, paprastai skundžiasi nelengvu likimu.

Žemės gyventojus veikia ne tik saulė ir mėnulis, bet ir kitos planetos. Dėl kamuojančios depresijos gali būti kaltas, pavyzdžiui, Saturnas, Neptūnas ar Plutonas, o tiksliau jų aspektai mėnulio atžvilgiu tranzitiniame arba soliariniame žemėlapyje. Būtent dėl jų gyvenimas (regis, nei iš šio, nei iš to) gali atrodyti beprasmiškas ir pilkas, bet kokia veikla neįdomi, norisi atsiriboti nuo žmonių, svaigintis alkoholiu ir t.t. Laimei, tokie nepalankūs planetų aspektai yra nedažni.

 

„Gimtadienio sindromas"

 

Šis sindromas yra tarsi išskirtinė „nematoma" depresijos priežastis. Turbūt kone kiekvienas žmogus yra pastebėjęs, kad likus maždaug mėnesiui iki gimtadienio (o kai kuriems ir mėnesį po jo), padidėja nervingumas arba apninka depresiškos nuotaikos. Be abejo, dvasinė savijauta priklauso ir nuo žmogaus charakterio, gyvensenos, planetų išsidėstymo gimimo metu ir net nuo to, kas įvyko prieš metus per praėjusį gimtadienį. Beje, svarbiau ne kaip ir su kuo, o būtent kur jis buvo švenčiamas. Išvyka per gimtadienį į kitą vietovę turi įtakos visam būsimųjų metų soliariniam žemėlapiui (sudaromam metams ir siejamam su Saulės grįžimu į tašką, kuriame ji buvo žmogui gimstant). Jeigu išvykstama vakarų ar rytų kryptimi, tai ir planetos gali „persikelti" į kitus namus, o jei į pietus ar šiaurę, tai gali niekas ir nepasikeisti.

Per kiekvieną gimtadienį tarsi pradedama nauja programa, todėl gali kamuoti pasikeitimų baimė, nerimas, slogutis. Tokios būsenos gali trukti 12 dienų po gimtadienio. Žmogus patiria savitus  išmėginimus, susijusius su būsimais metų įvykiais:

Per gimtadienį arba 1-ąją parą (nuo gimimo valandos iki tos pačios valandos kitą parą)- savarankiškumo išmėginimas (siekiant išsaugoti dvasinę pusiausvyrą ir užprogramuoti gerus metus, reikia pabūti vienam). 2-ąją parą - materialinis išmėginimas (geriau nepriimti pernelyg brangių dovanų, stengtis netapti materialiai priklausomam). 3-ąją parą - išmėginimas informacija (reikia nereaguoti į gandus ir apkalbas, vengti klaidingos informacijos), 4-ąją parą - išmėginimas pirmtakais  (siekiant dvasinės pusiausvyros ir sėkmingų metų, reikia pabendrauti su tėvais, prisiminti protėvius), 5-ąją parą - išmėginimas meilikavimu (reikia mokėti atskirti nuoširdumą nuo apsimetinėjimo, tuščio meilikavimo, antraip iki kito gimtadienio galima prarasti autoritetą), 6-ąją parą - išmėginimas darbu (svarbu ne tik uoliai dirbti patiems, bet ir padėti kitiems, daryti gerus darbus), 7-ąją parą - išbandymas sutuoktiniu, mylimuoju (nekonfliktuoti su mylimu žmogumi, sutuoktiniu, neužmegzti naujų meilės romanų, nes jie būtų nesėkmingi), 8-ąją parą - išmėginimas mirtimi (vengti liūdnų minčių, nevilties, apatijos, antraip visus metus gali dažnai kamuoti panašios būsenos), 9-ąją dieną - išmėginimas mokymu (nepamokslauti, nepostringauti, norint išsaugoti aplinkinių pasitikėjimą ir palankumą visus metus), 10-ąją dieną - išmėginimas valdžia (elgtis protingai, teisingai, nesavanaudiškai, siekiant artimiausiu metu neprarasti vadovo pareigų ar kitokios „valdžios"), 11-ąją dieną - išmėginimas altruizmu (pernelyg nesiūlyti savo paslaugų ir pagalbos, norint išvengti „meškos paslaugos"), 12-ąją dieną - išmėginimas  paslaptimi (elgtis atvirai, nepaslaptingai, nes visus metus gyvenimas nebūtų, kaip „ant delno").

 

Kaip kovoti su slegiančia būsena

 

Kamuojant tokiai būsenai, organizme trūksta „džiaugsmo hormonų", arba biogeninių aminų - dofamino, serotonino ir noradrenalino. Siekiant padidinti jų kiekį, reikia daugiau judėti, treniruotis, būti gryname ore (ypač šviečiant saulei), valgyti daugiau bananų, ananasų, slyvų, datulių, ryžių, vištienos, abrikosų (šiuose produktuose yra serotonino), pozityviai mąstyti, reguliariai atsipalaiduoti, medituoti (medituojant ypač aktyviai gaminasi dofaminas ir serotoninas).