Taip yra dėl to, kad šiek tiek padidėjusi kūno temperatūra sustiprina organizmo imuninės sistemos pasipriešinimą ligai, nes suaktyvina antikūnų ir baltųjų kraujo kūnelių veikimą. Taigi karščiavimas iš esmės veikia jūsų labui - jis stabdo organizme vykstančius procesus, kurie atveria kelią mikrobų antpuoliams ir sudaro sąlygas jiems daugintis.

Karščiavimas gali pasireikšti kartu su kitais simptomais, kurie paprastai padeda nustatyti, kokie procesai iš tiesų vyksta jūsų organizme.

Pavyzdžiui, drebulys ir šaltkrėtis gali reikšti, kad į kraujotaką pateko bakterijų endotoksinai.
Į organizmą patekus bet kuriai iš gripo viruso atmainų, gali pasireikšti šaltkrėtis, galvos skausmas, silpnumas, raumenų maudimas, o kartais raumenis gali ir skaudėti. Sunku išvardyti visus simptomus, kurie gali lydėti karščiavimą. Tačiau labai svarbu žinoti, kad būtinai reikia išsikviesti gydytoją, jeigu karščiavimas po poros dienų nesiliauja savaime; jeigu karščiuojant smarkiai skauda galvą; jeigu šlapinantis skauda; taip pat jeigu ligonis viduriuoja, vemia arba jam pasireiškia kitokie rimtų ligų simptomai.

Kada reikia gerti karščiavimą mažinančius vaistus
 
Dažniausiai normalia laikoma ne aukštesnė kaip 37°C kūno temperatūra. Reikėtų įsidėmėti, kad vyrų kūno temperatūra vidutiniškai yra šiek tiek žemesnė negu moterų; be to, dienos pabaigoje temperatūra šiek tiek padidėja.

Stiprios sveikatos suaugusiam vyrui karščiavimas retai kada būna pavojingas. Specialistų nuomone, jeigu temperatūra yra žemesnė negu 38°C, jos nereikia stengtis sumažinti vaistais. Susirgus aukštesnė nei normali kūno temperatūra padeda imuninei sistemai geriau ir greičiau atlikti savo darbą. Tyrimų duomenimis, kai kuriomis ligomis (tarp jų gripu bei vėjaraupiais) sergama ilgiau, o kartais - netgi sunkiau, jeigu dėl šių ligų padidėjusi kūno temperatūra mažinama medikamentais. 
Tačiau jeigu karščiavimas ilgiau negu dvi dienas nepraeina, jeigu kartu pasireiškia kiti simptomai (vėmimas ir pan.) arba temperatūra pakyla per 38°C, reikia kreiptis į gydytoją. Apskritai dauguma sveikatos specialistų pabrėžia vieną labai svarbų dalyką - visada būtina stebėti karščiuojančio ligonio savijautą, nes kiekvieno organizmas į temperatūros padidėjimą reaguoja individualiai.

Kaip pagerinti savijautą karščiuojant?
 
Jeigu persišaldėte, skauda galvą ir kankina kiti persišaldymui būdingi simptomai, vargina karščiavimas, galima imtis priemonių, padedančių sumažinti temperatūrą: rekomenduojama gerti daug vandens, sulčių, o geriausia - nekarštos kvapių žolelių arbatos.

Labai svarbus patarimas - kai karščiuojate, valgykite tik tada, kai norite. Karščiuojančio žmogaus organizmas vartoja savo atsargas, todėl sergantysis neturi apetito. Nekimškite maisto per prievartą! Tokiu atveju geriausiai tinka miltiniai patiekalai arba valgiai iš ryžių, taip pat vaisiai ir jų sultys. Puikiai tinka ir imunitetą aktyvinantis bei prieskoniais pagardintas maistas - daržovių mišrainė su paprika, česnakais, svogūnais arba porais, taip pat gana aštrūs šviežių sezoninių daržovių sultiniai.

Vitaminas C aktyvina organizmo apsaugines jėgas; jo gausu gardžiose obuolių, kriaušių, šaldytų uogų, greipfrutų, kivių, avokadų (juose yra labai daug riebalinių rūgščių) salotose.

Puiki karščiavimą mažinanti priemonė sergant peršalimo ligomis - lazdyno žievės nuoviras.

Užplikyti stikline verdančio vandens vieną šaukštą džiovintos smulkintos lazdyno žievės, užvirinti ir indą sandariai uždengus pusę valandos pavirinti garų vonelėje. Šiek tiek atvėsinus nukošti ir įpilti tiek virinto vandens, kad susidarytų prieš tai buvęs nuoviro kiekis. Gerti 4-5 kartus per dieną po ketvirtadalį stiklinės, likus pusvalandžiui iki valgio.

Dažnam ligoniui pastebimai palengvėja pagulėjus vonioje su drungnu (bet ne per šaltu) vandeniu - tuomet kūnas maloniai atvėsta. 

 Kai kuriais atvejais rekomenduojama pagulėti lovoje šilčiau apsiklojus, kad praeitų šaltkrėtis.

Tačiau laikydamiesi šių patarimų jokiu būdu nepersistenkite, nes per daug vėsi vonia gali paskatinti organizmą priešintis - išlaikyti per daug padidėjusią kūno temperatūrą, o per šiltas apklotas gali sukelti perkaitimą

Taip yra dėl to, kad šiek tiek padidėjusi kūno temperatūra sustiprina organizmo imuninės sistemos pasipriešinimą ligai, nes suaktyvina antikūnų ir baltųjų kraujo kūnelių veikimą.