Pradėkite nuo fitoterapijos
Jeigu apskritai jaučiatės sveika, tik gausiai prakaituojate, jums gali padėti vaistiniai augalai. Sumaišykite po lygiai erškėtuogės bei palemono šaknų, sukatžolės, jonažolės, melisos bei pipirmėtės žolės, apynio spurgų ir rozmarino lapų; 50 g mišinio užpilkite 0,5 l etanolio tirpalo ir 3 savaites palaikykite tamsioje vietoje (kas 2 dienas suplakite). Po to perkoškite ir antpilą vartokite po 12 lašų 3 kartus per dieną, prieš valgį. Jei vartojant ekstraktą prakaitavimas nemažės, pasikonsultuokite su gydytoju.

Hiperhidrozė
Hiperhidroze vadinamas pagausėjęs prakaitavimas. Tai - patologinė būsena, kelianti nerimą ir nepasitikėjimą savimi, todėl ją reikia gydyti. Prakaitavimas gali būti bendras arba lokalinis. Lokalinio prakaitavimo priežastys nežinomos, o bendrasis galimas dėl įvairių ligų. Bet kuriuo atveju padėti gali tik gydytojas.
Hiperhidrozė gydoma injekcijomis arba chirurginiu būdu.

Kvėpavimo takų ir plaučių ligos
Gausus prakaitavimas galimas dėl peršalimo, ūmios respiracinės infekcijos, plaučių uždegimo, tuberkuliozės. Peršalus ar kamuojant viršutinių kvėpavimo takų infekcijai, gausus prakaitavimas paprastai būna laikinas ir labai naudingas, nes jis padeda normalizuotis kūno temperatūrai. Kitais atvejais jis rodo klastingą ir pavojingą ligą. Ypač pavojinga tuberkuliozė. Dėl jos paprastai gausiai prakaituojama naktimis. Šios ligos sukėlėjai ardo plaučių audinius ir užnuodija organizmą savo toksinais. Be prakaitavimo, kamuoja kosulys ir bendras silpnumas.
Peršalus, kosint reikia gerti kuo daugiau skysčių, žolelių arbatų. Jei savijauta negerėja, reikia kviesti gydytoją. Kitais atvejais į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant.

Nervų sistemos išsekimas
Prakaitavimas gali pagausėti dėl nervinės įtampos ir ilgalaikės psichoemocinės perkrovos, alinančios nervų sistemą. Dėl streso nervų sistema siunčia klaidingus impulsus, sutrikdančius organizmo termoreguliaciją. Siekiant to išvengti, reikia išmokti sumažinti nervinę įtampą, nereaguoti į smulkmenas ir greitai neutralizuoti stresus. O svarbiausia - nesijaudinti dėl pagausėjusio prakaitavimo, kad nesusikurtų ydingas ratas: kuo daugiau jaudinamasi, tuo labiau prakaituojama, ir atvirkščiai.

Cukrinis diabetas
Pagausėjęs prakaitavimas gali įspėti apie besivystantį cukrinį diabetą, kuris kartais gana ilgai būna besimptomis. Šios ligos simptomai priklauso nuo insulino kiekio sumažėjimo kraujyje ir organizmo individualių ypatumų, bet visais atvejais vienas iš jų - gausus prakaitavimas.
Dėl galimo cukrinio diabeto reikia kreiptis į endokrinologą, kuris gali skirti reikiamus tyrimus ir gydymą. Negydant diabeto, prakaitavimo sumažinti neįmanoma.

Menopauzė
Menopauzė, arba klimaksas, yra natūrali tam tikro amžiaus (maždaug 50 metų) moters būklė, kuriai būdingi ne itin malonūs pojūčiai, tarp jų ir karščio samplūdžiai bei pagausėjęs prakaitavimas. Juos sąlygoja hormoniniai pokyčiai organizme ir nepaliaujamas estrogenų kiekio mažėjimas. Siekiant pagerinti savijautą ir sumažinti prakaitavimą, reikia vengti labai karšto maisto, karštų gėrimų, nerūkyti, vengti alkoholio, nes visi šie veiksniai provokuoja karščio samplūdžius. Svarbu nesukaisti, todėl visuomet reikia rengtis atsižvelgiant į oro sąlygas. Prakaitavimą gali sumažinti kvėpavimo gimnastika, meditacija, joga. Jei savarankiškai nepavyksta to padaryti, reikia kreiptis į ginekologą.

Aštrus maistas
Prakaitavimas gali būti sąlygojamas ne ligos, o netinkamos mitybos. Jis galimas piktnaudžiaujant labai aštriu maistu, pavyzdžiui, gausiai paskanintu aštriaisiais pipirais. O prieskoninės daržovės, pvz., česnakai, svogūnai, suteikia prakaitui itin nemalonų kvapą. Atsisakius aštraus maisto, prakaitavimas sumažėtų savaime.