Norint pagerinti sveikatą, geriausia basomis vaikščioti po nupjautą žolę arba po smulkų gargždą - tokiu būdu stipriausiai paveikiami pėdose išsidėstę aktyvieji taškai, “atstovaujantys” praktiškai visiems vidaus organams ir galvos smegenų žievei. Juk ir gydytojai refleksoterapeutai panašiai paveikia juos, panaudodami įvairius metodus, pavyzdžiui, taškinį masažą ar akupunktūrą. Beje, ir pats žmogus gali pagerinti sveikatą kasdien pamasažuodamas pėdas - kiekvieną po 5-10 minučių: ilgainiui išnyksta kojų sunkumas ir skausmai juosmens srityje, o eisena pasidaro lengva, grakšti. Mat papildoma pėdų stimuliacija pagerina kraujo cirkuliaciją ir suaktyvina vidaus organų veiklą.
Taip atsitinka ir vaikštant basomis. Dirvožemio nelygumai, akmenukai, skiedrelės, žolės mechaniškai dirgina aktyviąsias zonas, sukeldamos vidaus organų atsakomąją reakciją. Išsivysčius plokščiapadystei, geriausia vaikštinėti po smėlį, ypač upės. Po jį lengviausia vaikščioti todėl, kad jis padeda išlyginti pėdos konfigūraciją.

Tiems, kuriuos domina, kokiomis ligomis sergant rekomenduojama vaikščioti basomis, galima pasakyti, kad toks savimasažas naudingas praktiškai visiems - ir sveikiems, ir ligotiems žmonėms. Kartais žmogus jaučiasi gerai, bet kokio nors organo veikla jau sutrikusi. Nepradėjus laiku jo gydyti, po keleto metų gali labai pablogėti sveikata. O štai vaikštant basomis, gali savaime atsinaujinti organų energetinis balansas ir tuo pačiu pasveikti minėtas organas.
Vaikščiojimas basomis yra puiki profilaktikos priemonė: pagerėja savijauta ir vidaus organų - kepenų, širdies, inkstų, skrandžio, žarnyno, plaučių, galvos smegenų, regėjimo organų veikla. Nusiavus batus ir basomis atsistojus ant žemės, užvaldo nenusakomas lengvumo ir laisvės pojūtis. Juk pasak elektrotechnikų, tuo metu mes paprasčiausiai “įžeminame” save, t.y. pėdose susikaupusią neigiamą energiją atiduodame žemei.

Vaikščiojimas basomis labai naudingas stuburui. Ypač moterų, kurios linkusios avėti batukus aukšta pakulne. Be abejo, aukštakulniai bateliai suteikia patrauklumo, bet dažnai juos avint, pakinta kūno svorio centras. Dėl šios priežasties stuburo juosmens srityje susiformuoja dar vienas linkis, kuris nevienodai paskirsto krūvį čia esantiems slanksteliams. Ilgainiui persislenka ne tik juosmens, bet ir krūtinės bei kaklo srities slanksteliai, todėl pradeda kamuoti galvos skausmai, nemiga, stenokardijos priepuoliai. Atliekant kompiuterinius tyrimus, paaiškėja, kad juosmens ir kryžkaulio srityje susiformavo vadinamosios diskogeninės išvaržos. O moters kryžkaulis yra stipri refleksogeninė zona. Čia išsidėsčiusi daugybė aktyvių taškų, glaudžiai susijusių su gimda ir kitais lytiniais organais, šlapimo pūsle, tiesiąja žarna.

Žodžiu, reikia kuo dažniau nusiauti ir pavaikščioti basomis. Ir namie, ir darbe; bent 15-20 minučių per dieną. O vasarą tiesiog būtina įprasti vaikštinėti basomis ir taip stimuliuoti savo vidaus organus. Dažnai vaikščiojant basomis, eisena pasidaro grakštesnė ir lengvesnė.