Jei jums diagnozuota hipercholesterinemija
Kad kraujyje sumažėtų cholesterolio, svarbu pakoreguoti bendrą suvartojamų maistinių riebalų kiekį bei pobūdį.
Maistui vartojami sotieji riebalai (daugiausia gyvulinės kilmės) didina „blogojo” cholesterolio koncentraciją kraujyje, tuo tarpu polinesotieji (augalinės kilmės) riebalai mažina jo kiekį. Žuvies produktai taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kepant mėsą reikia vartoti augalinius riebalus (saulėgrąžų, sojų, rapsų, kukurūzų ar alyvuogių aliejų).
Dietos ypatumai
Mėsa. Vartokite neriebią jautieną, veršieną, avieną, venkite kiaulienos. Ruošdami valgį rinkitės liesus mėsos gabalėlius (geriausia filė arba išpjovą). Prieš apdorodami termiškai, nuo mėsos nupjaustykite visus riebalus. Valgykite mažiau perdirbtos mėsos produktų (dešrelių, kapoto kumpio, rūkytos mėsos gaminių). Šie produktai paprastai gaminami pridedant sočiųjų riebalų. Venkite subproduktų – galvijų kepenų, smegenų bei inkstų. Juose yra labai daug cholesterolio.
Paukštiena. Stenkitės dažniau valgyti paukštienos – ja pakeiskite jautieną bei kiaulieną. Apdorodami paukštieną, būtinai pašalinkite riebalus ir odelę.
Pieno produktai. Turintiems hipercholesterinemiją žmonėms rekomenduojama vartoti liesą (1-2 procentų riebumo) pieną. Reikėtų vengti sūrio, riebios varškės bei sviesto, nes šiuose produktuose yra daug cholesterolio.
Kiaušiniai. Kiaušinių tryniuose gausu cholesterolio. Per savaitę suvartokite ne daugiau kaip 4 kiaušinius. Kiaušinių baltymuose cholesterolio nėra, todėl jų vartojimas neribojamas.
Duonos ir makaronų gaminiai. Šie produktai turtingi angliavandenių, todėl apribojus gyvulinių riebalų vartojimą jie yra puikus kalorijų šaltinis. Dažniau valgykite grūdėtos duonos iš rupių miltų, kurioje yra sėlenų.
Pagerintieji kepiniai (bandelės, sausainiai, ragaišiai ir panašiai) paprastai gaminami iš daug cholesterolio turinčių produktų (sviesto, pieno, grietinės, kiaušinių), todėl jų reikėtų vartoti kuo mažiau.
Kruopos yra labai vertingas dietinės mitybos produktas. Virdami kruopų košes stenkitės nenugriebtą pieną pakeisti liesu arba virkite vandenyje.
Arbata. Kaip skelbia mokslinių tyrimų rezultatai, kas dieną geriant arbatą palankiai veikiama širdies bei kraujagyslių sistema.
Riešutai, ypač graikiniai, šiek tiek mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau nederėtų pamiršti, kad labai didelis jų kaloringumas gali padidinti kūno masę.
Patiekalai iš žalių produktų
Paprastai visi patiekalai turi būti ruošiami prieš pat patiekiant juos į stalą – pusryčiams, pietums ir vakarienei. Jie turi gražiai, patraukliai atrodyti, žadinti apetitą, o atskirų produktų kiekis juose turi atitikti individualų žmogaus skonį. Protingiausiai būtų pusryčiams ir vakarienei tiekti vaisius ir vaisių patiekalus, o pietums – atitinkamai daržoves ir jų patiekalus. Nors, savaime suprantama, ir vakarienei galima rinktis daržovių patiekalus.
Daržovių patiekalams skaninti tinka majonezas, paruoštas iš kiaušinio trynio bei augalinio aliejaus (arba smulkiai sumaltų graikinių riešutų ar migdolų ir augalinio aliejaus), įvairūs padažai (pavyzdžiui, iš pomidorų padažo ir obuolių sulčių). Taip pat tinka žolelių ir kitokie augaliniai prieskoniai: petražolės, krapai, čiobreliai, peletrūnai, mairūnai, mėtos bei t.t.).
Patiekalus iš šviežių vaisių reikėtų suvartoti iškart juos pagaminus, kol dar neišsivadėjo vaisiuose esančios aromatingosios medžiagos. Daržovių mišraines (išskyrus salotas), priešingai, galima palikti valandai tamsioje ir vėsioje patalpoje, kad geriau atsiskleistų jų skoninės ir aromatinės savybės.
Salotoms ir kitiems daržovių patiekalams kaip uždarą galima naudoti obuolių ar kitas rūgščias sultis – svarainių, rūgščių slyvų, neprinokusių vynuogių, rūgštynių bei pan. Citrinos sultys labiausiai tinka vaisiniams patiekalams, tačiau jomis galima skaninti ir daržoves. Jeigu patiekalas pernelyg rūgštus, į jį galima pridėti medaus arba saldžių vaisių sulčių. Maitinantis žaliais augaliniais produktais neturi didelės reikšmės, kiek riešutų arba riebalų atsidūrė jūsų lėkštėje. Kalorijų visiškai nebūtina skaičiuoti. Valgykite mėgaudamiesi. O štai jeigu nejaučiate apetito, tuomet geriau nevalgykite išvis.
Svogūnų, žiedinių kopūstų ir špinatų nerekomenduotina malti mėsmale. Tuomet nukenčia jų specifinės skonio savybės ir išsisklaido valgant didžiulę reikšmę turinčios aromatinės medžiagos. Neblogai būtų kiekvienam patiekalui ar desertui mokėti parinkti tinkamus prieskonius: jie žadina apetitą ir didina patiekalo maistingumą.
Tačiau būkite atsargūs – druska, pavyzdžiui, keičia natūralų produktų skonį, dirgina gleivinę ir skatina suvartoti daugiau maisto bei skysčių. Kuo mažiau druskos yra maiste, tuo sveikiau organizmui. Jis anaiptol nejaus druskos nepritekliaus, nes jos yra pakankamai kiekviename jūsų vartojamame produkte. Laikantis neapdoroto augalinio maisto dietos druskos kiekį galima ne tik sumažinti ligi 1-2 g per parą, bet net visiškai jos atsisakyti.
Aštrius prieskonius (juoduosius, aitriuosius pipirus, garstyčias, muskato riešutą bei pan.), taip pat reikia vartoti saikingai. Neribojant kiekio galima gardinti patiekalus žaliomis prieskoninėmis daržovėmis ir augalais, pavyzdžiui: petražolėmis, krapais, čiobreliais, salierais, bazilikais, melisa ir t.t. Vasarą švieži, o žiemą – džiovinti šie augalai praturtina mūsų maistą aromatingosiomis medžiagomis, vitaminais bei mikroelementais. Pastaruoju metu kaip prieskoniai imti vis plačiau naudoti soja bei alaus mielės. Pradėjęs gausiai vartoti augalinį maistą žmogus palaipsniui atpranta nuo aštrių prieskonių, druskos ir cukraus.
Ypatingu naudingumu pasižymi rupių miltų duona bei neskaldyti grūdai, ypač sudaiginti.
Svarbiausia – niekuomet nereikia persivalgyti! Persivalgymas apsunkina visus organizmo organus bei audinius. Vartojant pernelyg daug skysčių pablogėja kraujo kokybė – jis tampa skystesnis. Be to, pažeidžiamas įprastas druskų balansas, apsunkinamas ląstelių maitinimas. Visa tai labai neigiamai atsiliepia širdies ir inkstų funkcionavimui.