Be to, kvapai padeda pažinti aplinką.

Malonus kvapas kelia džiaugsmą, žadina apetitą, ramina nervų sistemą, netgi gerina regėjimą.

Nemalonus kvapas, atvirkščiai, - slegia ir erzina, mažina apetitą, gali sukelti pykinimą, vėmimą ir net silpnumą.

Medikai teigia, kad daugelio vaikų su protine negalia būna sutrikusi uoslė.

Manoma, kad jautrumas kvapams yra individuali kiekvieno žmogaus organizmo savybė, kuri nuolatos kinta.

Uoslę silpnina daugelis ligų - polipai, adenoidai, sloga, nosies pertvaros iškrypimai, gripas, skarlatina, tymai, kiaulytė; taip pat per didelė drėgmė, užterštas oras, dulkės. Uoslę gali paralyžiuoti ir kai kurie vaistai. Dabar žinoma apie šimtą tūkstančių skirtingų kvapų.

Visiems žmonėms malonūs spygliuočių miško, šviežių obuolių, jūros žolių ar ką tik nupjautos žolės kvapai.

Vaikai ypač mėgsta mėtų, ramunėlių, raugerškio kvapus. Pavyzdžiui, jazminai ramina, mažina įtampą; orchidėjų kvapas svaigina, žadina jausmus. Rožių ir šilojų kvapas džiugina; panašiai veikia braškių, apelsinų, citrinos kvapai.

Augalams kvapiosios medžiagos yra labai svarbios, nes jų kvapai privilioja vabzdžius. Lakūs junginiai, išskiriami iš kvapiųjų augalų, vadinami fitoncidais. Šie fitoncidai sudaro natūralų imunitetą bakterinėms ir parazitinėms ligoms.

Ypač daug fitoncidų išskiria svogūnai, česnakai, krienai, spygliuočiai, netgi kopūstai bei daugelis kitų augalų.

Nors šių natūralių kvapiųjų medžiagų yra kone visuose augaluose, tačiau kiekvienos augalų rūšies išskiriami fitoncidai yra skirtingi. Juos ypač aktyviai išskiria pažeisti augalai.

Tokiu atveju fitoncidai stipriai veikia aplinkinius mikroorganizmus. Pavyzdžiui, česnakas per 4-5 minutes sunaikina net tuberkuliozės lazdelę. Tad fitoncidais galima ne tik pagerinti nuotaiką, darbingumą ar apetitą, bet ir efektyviai gydyti plaučių, skrandžio, žarnyno bei odos ligas.