XX amžiaus pradžioje mokslininkas A. P. Čiževskis surinko ir pagrindė perkūnijų iškrovų, Žemės magnetinio lauko veiksnių poveikį žmogaus organizmui. Tyrimai parodė, kad Saulės aktyvumo laikotarpiu iš karto padidėja žmonių mirtingumo nuo daugelio ligų procentas.
Tiriant fizikinių veiksnių įtaką, vienas iš pagrindinių objektų - žmogaus organizmo širdies ir kraujagyslių sistema.
Esant padidėjusiam Saulės aktyvumui, Žemės magnetinio lauko stipriui bei dideliems atmosferinio slėgio svyravimams, padaugėja greitosios pagalbos iškvietimų. Tomis dienomis užregistruojamas ir didesnis mirtingumas nuo miokardo infarkto.
Yra statistinių duomenų, kad netikėtų mirčių nuo miokardo infarkto padaugėjo 5 kartus tada, kai yra nepalankūs orų pokyčiai (ciklonai, audros, ryškus oro santykinės drėgmės pokytis).
Išgirdę pranešimus apie magnetines audras, mes su baime jų laukiame. Magnetinė audra - Saulės aktyvumo padarinys. Saulė sukuria "Saulės vėją" iš elektringųjų dalelių - protonų, elektronų, helio branduolio. Šis "vėjas" sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku. Saulės aktyvumui padidėjus, "vėjas" būna stipresnis, o tai "trikdo" geomagnetinę padėtį, didina magnetinio lauko stiprį - kyla magnetinė audra.
Daugelis medicinos mokslininkų teigia, kad magnetinės audros daro įtaką tam tikrų ligų eigai.
Laboratorijose nustatyta, kad vykstant magnetinėms audroms žmonių kraujas sutirštėja. Beje, mūsų kraujas ima tirštėti užklupus bet kokiems nemalonumams, ištikus pavojui, gresiančiam sužalojimais, kraujo sruvimu (žmogaus reakcijos į aplinkinį pasaulį išsaugotos pasąmonėje).
Priminsime, kad savo biologija mes esame pirmykščiai žmonės, adaptavęsi dabartinėje aplinkoje. Mus nuolat veikia Žemės magnetinis laukas, periodiškai - elektromagnetiniai audros impulsai ir magnetosferos "sutrikimai". Tačiau mes neturime evoliuciškai susiformavusios apsaugos nuo žmogaus ranka sukurtų elektromagnetinių laukų ir gamtos bei dirbtinių laukų tarpusavio sąveikos. Šiandien žinomas Žemės pastovaus magnetinio lauko ir buitinių prietaisų kintamojo rezonanso efektas, sukeliantis kalcio jonų, kurie gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui, veiklos pakitimus.
Iš tikrųjų niekas neabejoja, kad geofiziniai veiksniai turi įtakos žmogaus sveikatai, bet vertinkime tai ramiai. Ligonius, sergančius širdies ligomis, žiema veikia blogiau. Pagal statistiką, daugiausia infarktų ištinka gruodį, o šaltas lapkričio vėjas stenokardiją išprovokuoja dažniau nei 30 laipsnių karštis. Žiema ir pavasaris, kai trūksta vitaminų, žmones veikia kur kas blogiau nei plieskianti saulė, nuo kurios galima paprasčiausiai pasislėpti pavėsyje.
Vykstant evoliucijai, susiformavo žmogaus apsauga nuo sezoninių gamtos veiksnių, ir jie tėra įprastiniai išbandymai. Tačiau vis dėlto tai išbandymai, todėl turime galvoti apie tai, kaip gyvename, elgiamės, stengtis, kad visada jaustumės gerai.
Pavyzdžiui, įdegis - apsauginė odos reakcija nuo ultravioletinių spindulių (odoje susidaro pigmento melanino). Nedidelės šių spindulių dozės naudingos (skatina D vitamino susidarymą, stiprina organizmo apsaugines jėgas ir t. t.), o per didelės - kenksmingos.
Norint gerai jaustis, visais metų laikais reikia rūpintis savo sveikata: treniruotis fiziškai, neužmiršti autogeninės treniruotės, vaikščioti, lankyti koncertus, parodas, ir vartoti vaistus, jeigu skyrė gydytojas.