Šie simptomai rodo padidėjusį skrandžio dirglumą, kuris galimas dėl daugelio priežasčių: netinkamos mitybos (kai valgoma paskubomis, persivalgoma arba valgoma daug riebaus arba “sauso” maisto), dispepsijos (virškinimo sutrikimų), stresų arba dėl tam tikrų vartojamų medikamentų (antibiotikų, geležies preparatų, skausmą ir uždegiminius procesus malšinančių vaistų) poveikio. Dėl minėtų veiksnių suaktyvėja skrandžio rūgščių gamyba ir jo veikla. Šiais laikais daugeliui ypač veiklių žmonių skrandžio dirglumas padidėja dėl pervargimo ir stresų.

Jeigu nemalonūs pojūčiai kamuoja dažnai, reikia kreiptis į gydytoją, nes ilgainiui gali išsivystyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Gydytojas nustatytų skrandžio veiklos sutrikimo priežastis ir paskirtų gydymą.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių neįmanoma kreiptis į gydytoją, reikia bandyti gydytis savarankiškai. Pavyzdžiui, kamuojant stipriam skrandžio skausmui, galima išgerti vaistingųjų augalų (ramunėlių, melisos, mėtų) arbatos, o po to skrandžio sritį pašildyti šildykle. Ramunėlės malšina lygiųjų raumenų susitraukimus, mėtos mažina vidurių pūtimą, melisa ramina, malšina skausmą.

Dirglaus skrandžio tausojimo ypatumai:

- vengti bet kokio maisto, kuris dirgina skrandžio gleivinę ir stimuliuoja jo rūgščių gamybą (ypač alkoholio, kavos ir aštrių prieskonių);

- liautis rūkyti;

- valgyti ramiai, neskubant, nekalbant, gerai sukramtyti kiekvieną kąsnį;

- maitintis dažai (4-5 kartus per dieną), bet negausiai;

- valgyti lengvai virškinamus maisto produktus (ypač virtus ir šutintus garuose);

- vengti labai riebaus maisto, bet valgyti daugiau vaisių ir daržovių;

- kaip įmanoma vengti stresų ir išmokti juos greitai neutralizuoti (atsipalaiduoti, medituoti, daryti jogos pratimus, mėgautis malonia muzika, gražiais vaizdais ir t.t.).