Niekas, net ir puikiai treniruotas sportininkas, nėra visiškai apsaugotas nuo galimo šiluminio smūgio. Tai įvyksta dėl to, kad, esant aukštai aplinkos temperatūrai, mes prakaituojame, o gausiai prakaituojant organizmas netenka labai daug skysčių. Tad galima teigti, jog šiluminį smūgį sukelia organizmo dehidratacija - skysčių netekimas.

Pirmasis šio negalavimo simptomas dažniausiai būna stiprus troškulys; po to - apetito praradimas, galvos skausmas ir svaigimas, blyškumas, šaltkrėtis bei bendras silpnumas tarsi sergant gripu, pykinimas ir kartais - vėmimas. Sunkesniais atvejais - labai padažnėjęs pulsas ir orientacijos praradimas.

Ypač didelis šiluminio smūgio pavojus kyla plaukikams - visas jų kūnas yra vėsiame vandenyje; neapsaugoti ir atkišti tiesioginiams saulės spinduliams yra tik galva ir pečiai.
Tad vasarą geriausia sportuoti anksti ryte.

Labai svarbu kaip galint greičiau pristatyti nukentėjusį nuo šiluminio smūgio žmogų į ligoninę, kur jam bus suteikta kvalifikuota būtinoji pagalba; priešingu atveju ligonį gali ištikti šokas arba sutrikti inkstų veikla.

Kitos galimos šiluminio smūgio komplikacijos: per mažas kraujospūdis, kolapsas, viduriavimas, kepenų, inkstų veiklos bei širdies ritmo sutrikimai, taip pat rimtas galvos smegenų pažeidimas. Taigi gerai pagalvokite - galbūt išties geriau per didelius karščius praleisti treniruotę ar tiesiog patinginiauti saugiame pavėsyje?..

Tikimės, kad niekas iš jūsų nepatirs nė vieno iš aukščiau aprašytų šiluminio smūgio simptomų; tačiau visiems būtina žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Skubiai pasitraukite į pavėsį. Tai būtina, ypač žmogui, jau gavusiam šiluminį smūgį. Priešingu atveju kūno temperatūra ir toliau didės, nepaisant to, kad žmogus jaučiasi daugmaž patenkinamai ir geria vandenį. Taip pat būtina atminti: jei praėjus daug laiko po šiluminio smūgio vėl atsidursite saulėkaitoje, tai gali sukelti ligos recidyvą (šiluminis smūgis gali pasikartoti).

Gerkite daug skysčių. Tai pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas išvengti ūmaus skysčių netekimo. Vandenį (geriausia - mineralinį ir nelabai šaltą) reikia gerti ne maukais, o pamažu, mažais gurkšneliais. Apskritai idealu yra iki soties atsigerti dar prieš išeinant į saulėkaitą ar susiruošiant į paplūdimį.
Atvėsinkite nukentėjusįjį vandeniu.“Šiluminį smūgį patyrusį žmogų, jei yra galimybė, geriau apšlakstyti vandeniu negu nardinti jį tiesiai į upę ar ežerą. Šitaip vanduo greičiau išgaruos nuo odos, ir šaldymo efektas bus didesnis.” 

Pasinaudokite technikos progreso teikiamais patogumais. Jeigu yra tokia galimybė, iškart įneškite nukentėjusįjį į patalpą, kurioje įrengtas kondicionierius.

Kuo daugiau skysčių. Suvyniokite nukentėjusįjį į šaltame vandenyje suvilgytą paklodę. Ir vėlgi - tai geriau negu tiesiog panardinti į šaltą vandenį.

Per karščius venkite alkoholio ir gėrimų, kuriuose yra kofeino! Alkoholis, kaip ir kofeinas, labai paspartina skysčių netekimą. Nuo šių gėrimų jūs prakaituosite daug labiau nei įprastai.

Klausykite orų prognozių. Žiemą kartais būna taip, kad meteorologų “išpranašauti” silpni krituliai pasirodo esanti pati tikriausia pūga; tačiau kai kalbama apie oro temperatūrą ir drėgnumą vasaros metu, prognozės dažniausiai būna tikslios. Tad jeigu per radiją išgirstate, jog numatomi dideli karščiai, nesusiruoškite tą dieną perdažyti savo vasarnamio.

Vilkėkite šviesių atspalvių drabužius - jie puikiai atspindi šilumą, o tamsių spalvų drabužiai ją sugeria.

Apdenkite galvą ir pečius. Būtinai dėvėkite plačiabrylę šviesios spalvos skrybėlę, ypač jei esate tamsiaplaukis ar turite ne pernelyg vešlią šukuoseną. Krūtinė taip pat neturi būti atvira tiesioginiams saulės spinduliams.