Taip yra todėl, kad dauguma miestiečių linkę ilsėtis aktyviai - sode, darže, kaime, bet nežino kokius darbus, kada ir kaip dirbti, kad jie nepakenktų sveikatai, ypač jau “šlubuojančiai”.

Vėsus drėgnas oras nepalankus širdžiai

Dauguma “širdininkų” bijo vasaros karščių ir kasdien pasidomi sinoptikų prognozuojama oro temperatūra. Iš tikrųjų juos turėtų labiau dominti oro drėgnumas. Karštas, bet palyginti sausas oras širdžiai kenkia mažiau negu vėsi drėgmė. Medikų teigimu, drėgname ore širdžiai tenkamas krūvis gali padidėti, nes mažiau prakaituojama - dėl to nepakankamai atvėsta kūnas.

Dėl šių priežasčių, esant 1-2-jo laipsnių širdies nepakankamumui, aritmijai, lauke galima dirbti oro drėgnumui neviršijant 60 proc. O sergant išemine širdies liga, sunkesnis nei įprastai darbas išvis nerekomenduotinas.

Tausokime stuburą

Dirbant darže, ypač kasant lysves, reikia stengtis nesikūprinti. Antraip, gali paūmėti osteochondrozė, pradėti skaudėti nugaros raumenis, o gal net išsivystyti jų spazmai (skausmingas raumens sustandėjimas). Pasak medikų, daugelis vyresnių negu 25 metų žmonių jau turi polinkį osteochondrozei, tik vieniems ji pasireiškia nesulaukus nė 30-ies, o kitiems - perkopus 60 metų slenkstį.

Reikia įsigyti ilgakočių įrankių, kad kasant lysves ar kaupiant sodinukus nereikėtų nuolat kūprintis. O ravėti geriausia atsisėdus ant mažo suoliuko arba keturpėsčiomis, pasikišus po keliais kilimėlį. Be to, dirbant reikia dažnai pailsėti, pavaikščioti, atpalaiduoti nugaros raumenis. Pajutus nugaros skausmą, būtina pagulėti.

Dirbant darže arba sode, neišvengiamai tenka kilnoti ir nešioti sunkius daiktus: kibirus, laistytuvus, pintines ir t.t. Neteisingai pakėlus sunkų daiktą, gali nugarą perverti skausmas. Taip atsitinka slanksteliams suspaudus nervą, išsivysčius lumbagui arba kryžkaulio srities radikulitui.

Sunkumai kenkia ir vidaus organams (inkstams, skrandžiui, gimdai), ypač jiems pasmukus. Todėl labai svarbu daiktus kelti teisingai: pritūpti, nesikūprinant truputį palinkti į priekį, paimti daiktą į rankas ir nelenkiant nugaros lėtai atsistoti. Negalima kelti pasilenkus, nepatogiai persikreipus. Ką nors nešant, svorį reikia vienodai paskirstyti abiems rankoms. Pasmukus kuriam nors organui, negalima nešti daikto, sveriančio daugiau kaip 3 kg.

Kraujagyslėms naudinga fizinė veikla

Fizinis darbas naudingas kraujagyslėms, ypač sumažėjus arteriniam spaudimui: jas treniruoja ir stiprina. Bet ilgai dirbant žemai pasilenkus (pavyzdžiui, ravint), gali padidėti arterinis spaudimas ir netgi išsivystyti hipertoninė krizė.

Staiga atsistojus, spaudimas gali labai greitai sumažėti ir dėl to pradėti svaigti galva. Kad taip neatsitiktų, geriausia dirbti atsisėdus ant žemo suolelio. Jei neįmanoma, reikia bent jau dažniau ilsėtis.

Karštą vidurdienį ilsėkimės

Karštomis, saulėtomis dienomis reikia dėvėti plonus, laisvus drabužius, pasiūtus iš natūralaus šviesios spalvos audinio. Kadangi dirbant karštyje gausiau prakaituojama, tai reikia gerti daugiau skysčių. Tik esant širdies bei kraujagyslių arba inkstų nepakankamumui būtina riboti skysčių kiekį. Nepatartina jų daug gerti ir karštomis, bet drėgnomis dienomis, kai, kaip jau minėta, padidėja širdžiai tenkamas krūvis.

Geriausia troškulį malšinti karšta nesaldinta žaliąja arbata arba mineraliniu vandeniu, kuris kompensuoja su prakaitu pasišalinusio kalio, kalcio ir natrio kiekį.

Jeigu įmanoma darbus atidėti, tai karštomis dienomis nuo 11 iki 17 valandos geriau ilsėtis.

Pasirūpinkime kojomis

Dirbant fizinį darbą, bene labiausiai pavargsta kojos. Vakarop jos gali ne tik įsiskaudėti, bet ir sutinti. Norint to išvengti, reikia kas 2 valandas atsigulti arba įsitaisyti pusiau gulomis ir 7-10 minučių palaikyti kojas aukščiau širdies lygio. Kartkartėmis naudinga kojas aplieti vėsiu vandeniu, pasistaipyti, pašokinėti.

Išsiplėtus venoms, rytais reikia blauzdas sutvarstyti elastiniu tvarsčiu arba užsimauti specialias gydomąsias kojines; dieną negalima ilgai stoviniuoti vietoje, kilnoti sunkius daiktus.

Atsargiai - bitės!

Iškylaujant arba darbuojantis gamtoje, gali įgelti bitė arba širšė. Valgant saldumynus ar vaisius, vapsvų tiesiog neįmanoma atsiginti. Neatsargiai mostelėjus, ranką nudiegia aštrus skausmas.

Ką daryti? Pirmiausia reikia atsargiai ištraukti geluonį, o po to ant įgėlimo vietos uždėti švarų gysločio lapą, kad ji nesutintų. Jeigu vis tiek sutinsta, grįžus namo reikia atšaldyti ledu.

Ir vasarą galima peršalti

Vasarą taip pat galima susirgti angina ar plaučių uždegimu. Dažniausiai taip atsitinka karštą dieną įėjus į oro kondicionieriumi vėsinamą patalpą. Sušilusiam žmogui tokia vėsa gali būti labai pavojinga. Todėl reikia vengti pernelyg vėsių patalpų.

Kaip išvengti ausų uždegimo

Plaukiojant upėje ar ežere (ypač nardant), į ausis patekęs vanduo gali sukelti ausų uždegimą. Siekiant to išvengti, prieš brendant į vandenį, reikia užsidėti guminę kepuraitę arba ausis užkimšti vatos gniužulėliais, suvilgytais vazelino aliejumi. Negalima jų kišti per giliai.