Todėl ilgai arba stipriai skaudant galvai negalima delsti, verčiant kaltę vien nepalankioms oro sąlygoms, būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų tikslią jo priežastį ir paskirtų gydymą.

Galvos skausmo priežastys

Dažniausiai galvą pradeda skaudėti dėl įtampos, atsiradusios patyrus stresą, pervargus, kamuojant depresijai. Ją gali įsiskaudėti ir dėl pernelyg įtempto regėjimo, pavyzdžiui, dirbant su kompiuteriu. Galvos skausmai gali pasireikšti piktnaudžiaujant alkoholiu, kofeinu, vaistais, jų skausmo priežastis gali būti nesveiki kaktos ančiai (pavyzdžiui, įsisenėjus slogai). Galvos skausmu gali prasidėti įvairios ligos, kartais visiškai nesusijusios su pačia galva. Stiprų, pulsuojantį, dažniausiai vienos galvos pusės skausmą sukelia migrena.

Migreninis galvos skausmas

Migrena nėra paprastas galvos skausmas. Ji - atskiros ligos simptomas. Šiai ligai, be anksčiau minėto savito galvos skausmo, būdingas šleikštulys, padidėjęs jautrumas šviesai ir garsams, depresija. Migrenos priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki keleto dienų. Jie linkę kartotis. Priepuoliui artėjant, gali tirpti rankos ir veidas.

Migreniniai galvos skausmai pasireiškia dėl smegenų kraujagyslių susiaurėjimo ir kraujotakos sutrikimo. 

Sulėtėjus kraujotakai, smegenims pradeda stigti deguonies. Į tai reaguodamas organizmas stengiasi kraujagysles išplėsti, bet šio proceso metu suspaudžiamos smegenų nervinės galūnės. Be to, sulėtėjus kraujotakai, kraujyje padaugėja medžiagų, sukeliančių uždegimą ir padidinančių skausmo receptorių jautrumą.

Remiantis šiuolaikinės medicinos aparatūros rodmenimis, migrenos priepuolio metu smegenyse vykstantys pokyčiai yra gerokai sudėtingesni negu kitados manyta. Vieni medikai teigia, kad migrena išsivysto ne dėl smegenų kraujotakos, o dėl jų pačių veiklos pokyčių, kiti ją laiko paveldėta liga. Migreniniai galvos skausmai kamuoja milijonus pasaulio gyventojų.

Staiga kintant oro temperatūrai, drėgnumui, atmosferos slėgimui, vėjo krypčiai, gali įsiskaudėti galvą. Kai kurių mokslininkų manymu, taip atsitinka sutrikus organizmo cheminiam balansui.

Vieni žmonės galvos skausmais skundžiasi padidėjus debesuotumui, kiti, atvirkščiai, išsigiedrijus.
Žmogaus organizme yra daug ertmių.

Manoma, kad kintant atmosferos slėgimui kinta ir tose ertmėse esančio oro slėgis, todėl pradeda skaudėti galvą. Ar išorinio slėgimo padidėjimas ir sumažėjimas turi įtakos ir kraujagyslėms, skysčio pripildytoms smegenų bei ausų ertmėms, ar jis pakeičia cheminę organizmo sudėtį, kol kas galima tik spėlioti.

Meteorologiniai pokyčiai labiau kamuoja jautrius miestiečius, nes miesto ore labiau trūksta ozono, jis užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis ir kitokiomis kenksmingomis medžiagomis.

Oro užterštumas priklauso nuo oro sąlygų. Ypač daug priemaišų ore susikaupia šiltomis, ramiomis debesuotomis dienomis. Kvėpuojant tokiu oru, smegenims stinga deguonies, todėl išsiplečia kraujagyslės. O išsiplėtusios suspaudžia kai kurias smegenų dalis ir kartu sukelia galvos skausmus.

Jau nustatyta, kad išoriniai elektromagnetiniai laukai veikia smegenų struktūras, dirgina jų nervines galūnes ir keičia kraujo sudėtį. Tačiau dar nepakankamai ištirtas žemės elektromagnetinio lauko neigiamas poveikis, sukeliantis galvos skausmus ir migrenos priepuolius siaučiant vadinamosioms saulės audroms. 

Neabejojama, kad galvos skausmui įtakos turi oro jonizacija.

Jonai - tai oro dalelytės, pasisavinusios pernelyg daug elektronų (įkrautos neigiamai), arba per daug jų praradusios (įkrautos teigiamai).

Manoma, kad dėl teigiamų jonų pertekliaus labai padidėja serotonino kiekis kraujyje, todėl pradeda stipriau susitraukinėti kraujagyslės ir ima skaudėti galvą. 

Svarbiausios galvos skausmo ir migrenos priežastys mūsų kraštuose yra šios:

- atmosferos slėgio mažėjimas, didėjantis debesuotumas ir oro drėgnumas bei temperatūrų svyravimas;

- mažas oro judėjimas ir didelis užterštumas;

- atmosferos jonizacija.