Kodėl pavojinga pūslelinė

Kodėl pavojinga pūslelinė

2005 Vas 22
Pūslelinė - tai virusinė liga, kuriai būdingi vandeningi odos ir gleivinių išbėrimai. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus kontaktiniu būdu.    

Ligos išsivystymą paskatina peršalimas (todėl ja dažniau sergama šaltuoju metų laiku) ir organizmo apsauginių jėgų susilpnėjimas.

Pūslelinė neretai išsivysto sergant kitomis infekcinėmis ligomis - gripu, pneumonija ir pan.

Šiltuoju metų laiku pūsleline galima susirgti persikaitinus saulėje.

Kaip savarankiška liga, pūslelinė gali būti paprastoji arba juosiančioji.

Paprastoji pūslelinė
Neretai šia liga užsikrečiama jau pirmosiomis gyvenimo dienomis, bet nesusergama, nes organizmą saugo iš motinos paveldėtas imunitetas.

Baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams, tas imunitetas susilpnėja, todėl nepalankiomis organizmui sąlygomis gali išsivystyti liga.

Pūslelinės sukėlėjas organizme išlieka visą gyvenimą praktiškai kiekvienas juo užsikrėtęs žmogus yra viruso nešiotojas).

Paprastoji pūslelinė pasireiškia išbėrimais - smulkiomis vandeningomis pūslelėmis, dažniausiai atsirandančiomis ant lūpų, nosies sparnelių, o kartais ir ant burnos, akių, lytinių organų gleivinių.

Prieš atsirandant išbėroms gali pasireikšti nestiprus odos niežulys ir peršėjimas, o kartais ir šaltkrėtis, bendras silpnumas, virškinamojo trakto sutrikimai.

Retais atvejais liga pažeidžia mažų vaikų vidaus organus ir nervų sistemą. Dėl šių priežasčių vaikai stipriai karščiuoja ir labai blogai jaučiasi.

Vaikams, sergantiems eksudacine katarine diateze, gali išsivystyti pūslelinė egzema.

Paprastai per 7-10 dienų pūslelės sudžiūsta, virsta šašeliais ir nubyra, trumpam palikdamos rausvas dėmeles.

Kartais tose pačiose vietose netrukus vėl susiformuoja vandeningos pūslelės (recidyvinė pūslelinė).
Juosiančioji pūslelinė

Šią ligą sukelia vėjaraupių virusas, bet ja serga tik suaugusieji. Vaikai iki 10 metų amžiaus šia liga praktiškai neserga, bet bendraudami su ligoniu, gali užsikrėsti vėjaraupiais.

Juosiančiosios pūslelinės sukėlėjas pažeidžia ne tik odą, bet ir nervus.

Paprastai ši liga pirmiausia pasireiškia gėlimu palei pažeistą nervą (pvz., tarpšonkaulinį, šlaunies) ir galvos skausmu.
Po keleto dienų pažeisto nervo srityje atsiranda grupinių išbėrų - pūslelių, iš pradžių pripildytų perregimo, o vėliau - pūlingo ar net kraujingo skysčio.

Uždegiminio proceso pažeistos vietos paburksta, padidėja arčiausiai esantys limfmazgiai, pakyla kūno temperatūra, pablogėja bendra savijauta.

Maždaug nuo 6-8 ligos dienos pūslelės pradeda džiūti ir pamažu pasidengia šašeliais. Po 2-3 dienų ligonis visiškai pasveiksta.

Pagyvenusius ir nusilpusius žmones gali dar ilgai (net keletą mėnesių) kamuoti neuralginiai skausmai palei ligos pažeistą nervą.

Infekcijos gydymas
Jeigu liga pasireiškia vien lūpų bei nosies sparnelių išbėrimais ir neturi įtakos bendrai ligonio savijautai, užtenka pas gydytoją apsilankyti vieną kartą ir išpildyti visus jo nurodymus.
Bet jeigu išbėrų atsiranda ir gleivinėse, jei pakyla kūno temperatūra ir pablogėja bendra savijauta, būtina nuolatinė gydytojo kontrolė.

Labai svarbu tinkamai rengtis ir vengti peršalimo. Sergant juosiančiąja pūsleline, būtina gulėti lovoje.

Sergant pūsleline svarbu valgyti vitaminingą maistą. Jeigu išberta burnos gleivinė, reikia burną dažnai skalauti specialiais tirpalais.

Profilaktika
Norint išvengti pūslelinės, reikia grūdinti organizmą, tinkamai rengtis (priklausomai nuo sezono), stengtis neperkaisti ir neperšalti.
Be to, reikia vengti (ypač vaikams) paprastąja pūsleline ir juosiančiąja dedervine sergančių ligonių.
Šios ligos ypač pavojingos eksudacine diateze sergantiems mažyliams - jiems gali išsivystyti pūslelinė egzema arba generalizuota pūslelinė.