Kodėl kai kurie vaikai dažnai serga

Kodėl kai kurie vaikai dažnai serga

2015 Sau 01
                    Kai kurie vaikai iš mažens būna tikri “ligų maišeliai” Tai jie sluoguoja, tai kosi, tai jiems skauda gerklę. Kad ir kaip saugomi ir lepinami, jie vis tiek suserga ir savaitėmis guli lovoje karščiuodami. Tuo tarpu kiti jų bendraamžiai tik retkarčiais pašniurkščioja, pakosčioja ir vėl žaidžia kieme per dienas nekamuojami jokių ligų. Pabandykime išsiaiškinti, kodėl taip yra ir ką daryti, kad vaikai rečiau sirgtų.    

Visi vaikai serga...

Pasak specialistų, visi vaikai nuo 2 iki 9 metų perserga maždaug 35 ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, tik vienus jos dažniau kamuoja ikimokykliniame amžiuje, o kitus - pradėjus lankyti mokyklą. Paprastai pradinėse klasėse dažniau serga tie moksleiviai, kurie nelankė vaikų darželio.

...bet nevienodai

Ta pati infekcija vienus vaikus paguldo į lovą ilgiau nei savaitei, o kitus kamuoja tik 2-3 dienas. Viskas priklauso nuo vaiko imuninės sistemos. Jeigu ji jau yra bent kartą susidūrusi su tos infekcijos sukėlėjais ir gerai juos “įsiminė”, tai vėl jiems “užpuolus”, greitai prigamina antikūnų, neleidžiančių ligai įsismarkauti. O jeigu susiduria pirmą kartą arba nesugeba greitai prigaminti antikūnų, tai liga ilgam paguldo vaiką į patalą.

Skubėjimo kaina

Kiek laiko ir kaip sirgs vaikas, labai priklauso nuo tėvų ir gydytojų. Jeigu šie leidžia jam pailsėti, kol visiškai pasveiksta ir sustiprėja, tai jo imuninė sistema turi laiko gerai “susipažinti” su virusu ir sukaupia savyje pakankamai reikiamos informacijos apie jį. Jeigu ne visiškai pasveikęs vaikas grįžta į bendraamžių kolektyvą, kuriame dar yra sergančių ta pačia ūmia respiratorine infekcija, tai po kelių dienų jo liga gali vėl paūmėti. O jei susiduria su dar “nepažįstamu” virusu, gali iš karto užklupti dvi ligos, kurios labai nualina organizmą ir net lemia polinkį į alergiją.

Lemtingoji genetika ir svarbusis bioritmas

Vis dėlto daugiausia įtakos vaiko organizmo atsparumui turi įgimtos imuninės sistemos savybės. Nuo jų priklauso, ar atkirtis ligų sukėlėjams bus stiprus, vidutinis arba silpnas. Jeigu imuninė sistema iš prigimties vangi, jos sustiprinti neįmanoma, kaip neįmanoma pakeisti žmogaus kraujo grupės.

Neseniai nustatyta, kad vaikų, dažnai sergančių infekcinėmis ligomis, imuninė “atmintis” formuojasi pernelyg lėtai. Kiekvienas infekcinis procesas žmogaus organizme visiškai pasibaigia tik tuomet, kai imuninė sistema sukaupia pakankamai informacijos apie jos sukėlėjo biologines savybes. Paprastai tam prireikia 18-40 dienų - tai priklauso nuo infekcijos sukėlėjo savybių ir individualaus imuninio atsako. Jeigu imuninei sistemai pavyksta tai padaryti per minėtą laikotarpį, tai kitą kartą susidūrusi su tuo pačiu sukėlėju sunaikina jį dar nespėjus sukelti ligos arba jai vos tik prasidėjus. Pavyzdžiui, persirgus vėjaraupiais, imunitetas susiformuoja visam gyvenimui, o kai kurioms kitoms - tik keletui metų, metams ar pusmečiui. Bet taip būna tik esant normaliam imuniteto formavimosi bioritmui. Jeigu šis bioritmas sulėtėjęs, tai imuninei atminčiai susiformuoti prireikia gerokai daugiau laiko. O jeigu šį procesą sutrikdo kitokia infekcija, tai gali ir visiškai nesusiformuoti. Tokiu atveju ir pakartotinai užsikrėtęs ta pačia infekcija vaikas serga taip pat ilgai ir sunkiai, kaip ir pirmąjį kartą. 

Kaip padėti “sirgaliukui”

Vaiką, dažnai sergantį ūminėmis respiratorinėmis infekcijomis, būtina paskiepyti pagal individualų planą, rekomenduotą gydytojo, nes pavojingos infekcijos dar labiau nualintų jo organizmą.

Norint apsaugoti vaiką nuo dažnų infekcijų, jam susirgus reikia leisti visiškai pasveikti, nors mamai reikia dirbti, o vaikui - mokytis. Paprastai sveikimo procesas trunka 7-14 dienų.

Kad vaikas būtų atsparesnis infekcijoms, reikia jį grūdinti ir kasdien masažuoti jo biologiškai aktyvius taškus. Imuninę sistemą stiprinančių preparatų ar imunomoduliatorių, nepasitarus su imunologu, vaikui duoti nevalia.