Kas lemia gyvenimo kokybę?

Kas lemia gyvenimo kokybę?

2015 Sau 01
Su kuo susijusi gyvenimo kokybė? Daugeliui žmonių kokybiškas gyvenimas asocijuojasi su materialine gerove ir prabanga. Iš tikrųjų terminu "gyvenimo kokybė" medikai neretai įvardija žmogaus fizinę ir dvasinę sveikatą. Dar tiksliau - gyvenimo kokybė yra paties žmogaus subjektyvus savo fizinio, psichologinio, emocinio ir socialinio funkcionavimo suvokimas. Kuo žmogus geriau vertina visas minėtas savo funkcijas, tuo kokybiškesnis jo gyvenimas. Jų vertinimas ypač svarbus gydant sunkias ligas.

 

 

 

Svarbu, kaip suvokiama

Pasaulinės Sveikatos organizacijos teigimu, "Sveikata - tai visiška fizinė, socialinė ir psichologinė žmogaus gerovė, o ne vien tik sveikas organizmas". Gydytojai turėtų kaip įmanydami stengtis priartinti žmogų prie tokios gerovės. Tačiau kol kas tenka pripažinti, kad dar neretai, gydant ligonį, stengiamasi tik pašalinti ligos simptomus, sustabdyti jos progresavimą, sumažinti patologinio proceso aktyvumą ir atlikti visą numatytą gydymo kursą. Be abejo, tos pastangos labai svarbios. Bet ar jų rezultatai visada patenkina ligonį, ar lemia jam geresnę gyvenimo kokybę?
Tai pirmiausiai priklauso nuo paties ligonio charakterio ir suvokimo. Jeigu jis išlepęs, amžinai viskuo besiskundžiantis pesimistas, tai net visiškai pasveikęs gali aimanuoti, kad liga sužlugdė jo likimą, ir savo gyvenimo kokybę įvertinti daugiausiai 3-4 balais (pagal 10 balų sistemą). O jeigu jis gyvenimo užgrūdintas optimistas, tai net tapęs neįgaliu gali džiaugtis, kad liko gyvas, ir savo gyvenimo kokybę įvertinti visa 10-čia balų. Tenka pripažinti, kad pacientai anaiptol ne visada patenkinti tuo, ką jiems siūlo ar daro medikai.
Kalbant apie gyvenimo kokybę, dažnai minimas pavyzdys iš medicininės praktikos. Kojos minkštųjų audinių sarkoma eksperimentuojant buvo gydoma dviem būdais: vieniems ligoniams buvo amputuota ligos pažeista galūnė, o kitiems - išsaugota taikant spindulinę terapiją. Regis, tų žmonių, kurie pasveikę tebeturėjo abi galūnes, gyvenimas turėjo atrodyti kokybiškesnis, už tų, kurie vieną koją prarado. Tačiau jiems patiems, regis, taip neatrodė, nes po spindulinės terapijos nebebuvo tokie eiklūs, kaip iki jos, be to, susilpnėjo jų lytinis pajėgumas. Tuo tarpu jų "likimo draugams" amputuotos galūnės buvo sėkmingai protezuotos, todėl šie galėjo beveik normaliai vaikščioti, o svarbiausia - jautėsi lytiškai pajėgūs, kaip ir kitados.

Daugumai žmonių atrodo, kad visiškas arba dalinis paralyžius yra blogiau už mirtį. Tačiau patys paralyžiuotieji dažniausiai linkę situaciją vertinti daug optimistiškiau. Daugybė invalido vežimėlyje sėdinčių žmonių laiko savo gyvenimą gana kokybišku. O ką jau kalbėti apie ligonius, kamuojamus astmos, alergijos, įvairių odos ligų, apie akluosius, kurčiuosius. Daugelis iš jų visiškai nesiskundžia likimu, o kai kurie netgi laiko save laimingais.
Hipertenzija laikoma labai rimta liga, gerokai sutrumpinančia gyvenimą. Todėl ligoniams stengiamasi įteigti, kad būtina gydytis. Bet vartojant vaistus nuo šios ligos susilpnėja potencija. Daugeliui vyrų - tai tikra nelaimė. Jie labiau linkę atsisakyti keleto gyvenimo metų, bet ne savo "vyriškumo". Vadinasi, nesigydydami jie jaučiasi laimingesni ir savo gyvenimą laiko kokybiškesniu. Daugeliui žmonių toks pasirinkimas atrodo keistas ir nesuvokiamas.
Žmogui svarbu ne tik pasveikti, bet ir jaustis visaverčiam, laimingam. Todėl, kai užklumpa rimta liga, ir medikai rekomenduoja tam tikrą gydymo metodą, būtina pasidomėti, kokios galimos tos ligos pasekmės ir koks rekomenduojamo gydymo šalutinis poveikis. Apsispręsti, ar gydytis, ar ne, pacientas turi tik deramai įvertinęs visus "už" ir "prieš". Gyvenimo kokybė laikoma svarbiausiu tikslu gydant visas ligas, nuo kurių nepriklauso gyvenimo trukmė; papildoma sąlyga gydant ligas, nuo kurių priklauso gyvenimo trukmė; vienintelis tikslas gydant neišgydomas ligas. O koks gyvenimas yra išties kokybiškas, geriausiai žino tik pats ligonis.

Kokybiško gyvenimo taisyklės

* Sveikai gyvenkite, racionaliai maitinkitės. Norint, kad gyvenimas būtų kokybiškas, svarbiausia nepažeidinėti sveikos gyvensenos bei mitybos taisyklių ir neįgyti žalingų įpročių. Apie tai dabar dažnai ir daug kalbama, rašoma, todėl norintieji kokybiškai gyventi tikriausiai gerai žino, kaip turėtų pakoreguoti savo gyvenseną ir mitybą.
* Rūpinkitės savo psichika. Vertinant gyvenimo kokybę, labai daug dėmesio skiriama psichinei sveikatai. Argi žmogus gali jaustis laimingas, jeigu jį nuolatos kamuoja nerimas, neurozė, depresija? Beje, su šiomis problemomis dažniau susiduria miestiečiai. Todėl jie turėtų ypatingai rūpintis savo psichika, ieškoti būdų atsipalaiduoti, nusiraminti, greitai neutralizuoti stresus, išmokti džiaugtis gyvenimu.
* Skirkite pakankamai dėmesio sveikatai. Daugelis šiuolaikinių veiklių žmonių eina į darbą net sirgdami ir dažniausiai gydosi savarankiškai. Taip elgdamiesi jie plačiai atveria vartus lėtinėms ligoms, kurios visiškai nesuderinamos su kokybišku gyvenimu. Būtina ne tik kruopščiai ir teisingai (ne savo nuožiūra!) gydyti visas ligas, bet ir skirti pakankamai dėmesio jų profilaktikai.
* Judėkite. Fizinė veikla žvalina, gerina bendrą savijautą, padeda išsaugoti puikias kūno formas, neleidžia kauptis antsvoriui ir vystytis jo sąlygojamoms ligoms. Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, tinka bet kokia fizinė veikla, kuri teikia pasitenkinimo ir neišvargina: nesunkus fizinis darbas, mankšta, pasivaikščiojimai, šokiai, įvairios sporto rūšys.
* Bendraukite. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyvenimo kokybę, yra socialiniai ryšiai. Daugelio  psichologų teigimu, malonus bendravimas žmogui toks pat svarbus, kaip ir fizinės treniruotės, sveika mityba ir intymūs santykiai.
* Mylėkitės. Kaip minėta, vienas iš svarbiausių gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių yra seksualiniai santykiai. Todėl kiekvienam žmogui derėtų pasirūpinti, kad jie būtų tokie, kokių jis geidžia.
* Džiuginkite save. Kaip save pradžiuginti žino visi žmonės, tačiau nedaugelis tai daro. Užsivertę darbais ir rūpesčiais, kai kurie visiškai nebesirūpina savimi, ignoruoja savo poreikius, ir todėl jaučia nuolatinį nepasitenkinimą savo gyvenimu. Kiekvienam derėtų įsisąmoninti, kad pasaulyje nieko nėra svarbiau už jį patį: reikia kuo dažniau pamaloninti, palepinti save, kasdien džiuginti save bent smulkmenomis.
* Vertinkite savo pasiekimus. Kiekvienas, netgi mažiausias, pasiekimas žmogui yra malonus. Todėl derėtų dažniau užsibrėžti įvairių tikslų, atkakliai jų siekti ir džiaugtis pasiekimais.
* Nevenkite permainų. Žmogui labai svarbus jo darbas. Jeigu darbas nepatinka, gyvenimas negali būti kokybiškas. Nors šiais laikais nelengva rasti išties patinkamą darbą, bet reikia neprarasti vilties ir nesitenkinti bet kokia veikla. Reikia atkakliai ir kantriai ieškoti tokios, kuri būtų miela širdžiai ir suteiktų galimybę užsidirbti pragyvenimui