Akys yra ypatingai jautrios mechaniniams pažeidimams ir įvairioms ligoms. Dažnai akių negalavimus sukelia akių pervargimas ar paprasčiausiai regos higienos taisyklių nesilaikymas: netaisyklingai skaitoma ar rašoma (per mažas atstumas iki objekto), netaisyklingai sėdima sukryžiavus kojas ar palenkus vieną koją po savimi (dažniausiai taip sėdi vaikai), nepakankamai geras bendras patalpos ir vietinis darbo vietos apšvietimas, ilgas darbas kompiuteriu, besaikis televizoriaus žiūrėjimas, ilgas ir įtemtas vairavimas.
Akys ne taip greitai pavargtų, prarastų ryškumą ir spindesį, jeigu būtų skiriama laiko akių mankštai ir teisingam darbo bei poilsio režimui. Maistingas ir vitaminų turintis maistas taip pat svarbus, nes suteikia jėgų ne tik naujiems dienos darbams atlikti, bet ir pamaitina akis. Vitaminai (antioksidantai) A, C ir E, liuteinas, omega-3 riebalų rūgštys stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį, svarbų glaukomos eigai, neleidžia atsirasti opoms ragenoje.
Deja, ne visada net ir tinkamas režimas ar subalansuota mityba padeda išvengti kai kurių akių ligų, tokių kaip glaukoma, katarakta, tinklainės degeneracija ar miežis. Kai kurias ligos yra nulemtos amžiaus, organizmo būklės, paveldimumo ir kitų priežasčių. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, sergamumas akių ir jos priedinių organų ligomis Vilniaus mieste mažėja (2001 metais 1000-iui Vilniaus miesto gyventojų teko 156,27 akių ligų atvejai, 2008 metais - 135,43 atvejai). Nors kasmet registruojama vis daugiau glaukomos bei senatvinės ir kitų kataraktų atvejų, tačiau kitų akių ligų, tokių kaip toliaregystė (hipermetropija), trumparegystė (miopija) ar žvairumas, registruojama vis mažiau. Taip pat pastebimos tendencijos, jog akių ir jos priedinių organų ligomis dažniau serga moterys negu vyrai. Su senatvine katarakta ir glaukoma dažniausiai susiduria vyresnio amžiaus asmenys (65 metų ir vyresni), daugiausia hipermetropijos ir miopijos atvejų registruojama vaikų tarpe (nuo gimimo iki 18 metų amžiaus).
Rekomenduojama saugoti ir stiprinti akis, remiantis šiais patarimais:
 Vaikų regėjimą tikrinti iki vienerių metukų, sulaukus trijų ir prieš einant į mokyklą - tuomet neliks nepastebėtos jokios ligos ir ydos.
 Profilaktiškai pasitikrinti akis būtina kas 2-3 metus, jei diagnozuota trumparegystė - kas pusę metų.
 Tiek namuose, tiek darbe ar mokykloje labai svarbu paisyti higieninių sąlygų: darbe ar mokykloje turi būti geras apšvietimas, namuose darbo vieta turi būti įrengta taip, kad šviesa kristų iš kairės pusės dešiniarankiams (kairiarankiams - atvirkščiai). Skaityti rekomenduojama ne mažesniu kaip 30 cm atstumu nuo akių, skaitant 40-50 min, padarykite 10 min pertrauką.
 Vyresniems kaip 50 metų asmenims akispūdį rekomenduojama matuoti vieną kartą per metus (ankstyva glaukomos diagnostika).
 Rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją po bet kokios, nors ir mažiausios akies traumos, norint išvengti kataraktos.
 Gerti daug vandens, mažiausiai 12 stiklinių per dieną, kad akys nesausėtų. Vanduo padeda išstumti atliekas iš organizmo, jas drėkina.
 Tinkamai sportuoti bei kuo daugiau laiko praleisti lauke. Fizinis aktyvumas, kaip ir sveika mityba, geriausias sveikų akių receptas.
Jeigu akyse pradedate jausti skausmą, ašarojimą, padidėjusį jautrumą šviesai, susilieja vaizdas ar akys ima raudonuoti - nedelsiant kreipkitės į savo akių gydytoją!

Informaciją parengė:
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Dovilė Jakubavičiūtė
Tel. (8 5) 2711 244, mob. 8-623-94375
dovile.jakubaviciute@vvsb.lt

Vilniaus miesto savivaldybės
Visuomenės sveikatos biuras
Klinikų g. 2, Vilnius
Tel. (8 5) 271 1244
El. paštas: info@vvsb.lt
www.vilniausvsbiuras.lt