Mokslininkai nustatė, kad stresas sąlygoja daugybę hormoninių pokyčių organizme (ypač moterų), dėl kurių kraujyje padaugėja kai kurių hormonų (ypač kortizolio) ir tam tikrų medžiagų kiekis, skatinantis riebalų kaupimąsi. Be abejo, vien nuo nervinės įtampos nutukti negalima, jeigu nėra kitų tukimą skatinančių veiksnių. Bet jeigu jų yra, tuomet streso poveikis tukimui tikrai gali padidėti. 

Kodėl tunkama

Šiais laikais daugumą žmonių kasdien kamuoja stresai - dažni arba ilgalaikiai. Jeigu nuo stresų būtų pilnėjama, visi žmonės nutuktų. Laimei taip nėra, nes tunkama tik tuomet, kai gausiai valgoma ir mažai judama, kai sulėtėjusi medžiagų apykaita, vartojami tam tikri vaistai, piktnaudžiaujama alkoholiu, kai yra genetinis polinkis tukti.

Daugelis moterų prisipažįsta, kad kamuojamos streso jos jaučia poreikį nuolat ką nors kramsnoti. Jeigu jos daug valgo ir mažai juda, arba “kramsnoja” naktimis, gauna per daug kalorijų, be to, dar labiau sutrikdo kortizolio bei insulino gamybą ir dėl to tunka. Ypač nenaudinga nervinantis valgyti saldumynus, bulves, makaronus, soją, nes šių produktų perteklius taip pat stimuliuoja tukimą skatinančių hormonų gamybą.

Kokią įtaką tukimui turi stresas

Stresas organizmui reikalingas, nes išmoko jį reaguoti į nuolat vykstančias permainas ir prie jų prisitaikyti. Ir pozityvus, ir negatyvus streso poveikis sukelia vienodas reakcijas smegenyse bei visame organizme. Smegenys nuolat apdoroja iš aplinkos ir organizmo vidaus gaunamą informaciją ir deramai ją panaudoja siekdamos teisingai subalansuoti visus organizme vykstančius procesus. Bet jeigu stresų patiriama labai daug, arba jie pernelyg ilgi, smegenys nebežino, kaip su jais susidoroti, ir dėl to gali sutrikti organizmo balansas. Pavyzdžiui, patyrus stiprų stresą, gali staiga pradėti kamuoti alkis, kilti nenugalimas noras smaližiauti. O dėl ilgalaikio streso poveikio gali kamuoti nuolatinis alkis ir nuovargis. Jeigu neatsilaikius stresų poveikiui gausiai valgoma, be abejo, ir tunkama. Negana to, dėl stresų sutrinka tam tikrų hormonų pusiausvyra, turinti įtakos skydliaukės veiklai, o kartu ir tukimui. 

Kaip organizmą veikia kortizolio perteklius

Dėl nuolatinių stresų organizme susikaupęs kortizolio perteklius skatina riebalų kaupimąsi ne tik ant pilvo, bet ir arterijose, todėl padidėja širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybė. Šio hormono perteklius gali padidinti cukraus kiekį kraujyje, pakeisti organizmo jautrumą insulinui ir sukelti cukrinį diabetą. Be to, jis gali sutrikdyti kolageno (medžiagos, svarbios raiščiams bei sausgyslėms) metabolizmą ir sukelti sąnarių bei nugaros skausmus. Dėl kortizolio pertekliaus gali sutrikti organizmo biologinis ritmas (išsivystyti nemiga) ir skydliaukės veikla (o kartu ir viso kūno ląstelių metabolizmas), susilpnėti imuninė sistema (padidėja sergamumas infekcinėmis ligomis), gali padidėti antioksidantų poreikis (pasireiškia su jų trūkumu susiję negalavimai).

Ką daryti

Norint išvengti visų minėtų problemų, reikėtų nepatirti stresų. Bet tai nerealu. Tad geriau būtų pabandyti išmokti neutralizuoti stresų poveikį. Tik jokiu būdu ne valgant kas papuola po ranka! Siekiant sušvelninti streso neigiamą poveikį organizmui, reikia daugiau judėti, sportuoti. Labai praverstų atsipalaidavimo pratimai, meditacija. Taip pat būtų naudinga užsiimti mėgstama veikla, bendrauti su maloniais žmonėmis, bendraminčiais. Streso sukeltą alkį reikia malšinti ne saldumynais ar kitokiais kaloringais skanėstais, o verčiau - vaisiais ir daržovėmis. Baiminantis nemigos, prieš naktį reikėtų išgerti puodelį šilto pieno su medumi.