Laikas ir veikla

"Kada gi aš užaugsiu? Kaip lėtai slenka laikas!", - dūsauja paauglė, svajodama kuo greičiau tapti savarankiška. "Ak, kaip greitai bėga laikas!" - aimanuoja jos močiutė, atversdama naują kalendoriaus lapelį. "Amžinai trūksta laiko! - skundžiasi darbuose paskendę tėveliai. Laikas niekam nepavaldus - jo nei pagreitinsi, nei sustabdysi. Tad norint laiko sutaupyti, matyt, reikėtų pakoreguoti savo veiklą ir gyvenseną: neatidėlioti rytdienai svarbių darbų, negaišti tuščiai plepant, tinginiaujant ar užsiimant nereikalinga veikla, išmokti derinti darbus su poilsiu. Jeigu atrodo, kad laikas slenka per lėtai, matyt, trūksta užimtumo. Užuot nuobodžiavus, reikėtų paieškoti malonių užsiėmimų, stengtis daugiau nuveikti. O jeigu "laikas bėga per greitai", reikia vertinti bei tausoti kiekvieną akimirką ir mokėti ja pasidžiaugti.

Laiko kaina

Anglai įrodė, kad posakis "laikas - pinigai" nėra vien stereotipinė frazė. Šios šalies ekonomikos profesorius Janas Vokeris matematiškai apskaičiavo laiko kainą. Ant jo sukurtos formulės, 60 sekundžių laiko anglams vidutiniškai kainuoja 15 pensų, o anglėms - tik 12. Vadinasi, kuo žmonės beužsiimtų - valgo, prausiasi, vaikštinėja, žiūri televizorių ar miega, - nuolat praranda pinigus. Konkreti kiekvieno žmogaus laiko kaina priklauso nuo jo veiklos. Tokie profesoriaus J.Vokerio apskaičiavimai daugeliui anglų padėjo atsikratyti finansinių problemų. Pavyzdžiui, kai kurioms šeimininkėms paaiškėjo, kad gerokai pigiau ne pačioms užsiimti namų ruoša, o patikėti ją tarnaitei, kurios minutė pigesnė už, pavyzdžiui, gydytojos ar verslininkės. Moterys įsitikino, kad užuot triūsus namuose, joms naudingiau dirbti patinkamą darbą. Taupyti laiką mokomi ir vaikai. "Jeigu nesistengsi gerai mokytis, plausi grindis ir lėkštes!" - įspėja tėvai. Žvelgiant toliau, nesunku prognozuoti, kad blogai besimokantis jaunuolis ir ateityje gali prarasti daug brangiai kainuojančio laiko, jeigu užuot aukštojoje mokykloje įgijęs rimtą profesiją, jis iš karto imsis "juodo darbo".

Jano Vokerio formulė dalinai pateisina vadinamuosius darboholikus, kurie visiškai nepripažįsta poilsio, laikydami jį dykinėjimu. Ji gali priversti anksčiau keltis "pelėdas" ir priversti ilgiau pavakaroti "vyturius". Mat niekam nesinori prarasti brangiai kainuojantį laiką.

Laiko suvokimas

Laikas, kaip ir laimė, yra priklausoma nuo suvokimo arba požiūrio į ją. Kuo stipresni ir ilgesni saitai sieja žmogų su jo pirmtakais, tuo rečiau jis skundžiasi laiko stoka. Matyt, ne veltui Kinijoje nuo seno taip garbinami senoliai. Beveik kiekvienas šios šalies gyventojas gali pasakyti ne tik tai, kaip gyvena jo tėvai, bet ir kaip gyveno bei kuo vertėsi seneliai, proseneliai. Tai žinodami, jie jaučiasi brandesni, kitaip vertina laiką ir jo nestokoja. Jie saugo savo giminės relikvijas, perduoda jas iš kartos į kartą. Jie gyvena ir sensta nesiskųsdami, kad per greitai bėga metai, nes skaičiuoja juos ne vien sau skirtu, bet ir protėvių laiku.

 Būkime dėkingi

Dėkokite vieni kitiems už visa, ką patiriate gera. Dėkokite Dievui, kad gyvenate pasaulyje, dėkokite Likimui, kad jūsų neskriaudžia, dėkokite sau, kad esate tokie, kokie esate. Jeigu norite jaustis laimingi, pirmiausia jauskitės dėkingi.

Psichologų teigimu, jeigu žmonės dažniau reikštų dėkingumą, jie jaustųsi daug geriau nei paprastai jaučiasi. Kalifornijos universiteto psichologijos profesorius Robertas A.Emonsas, remdamasis savo stebėjimų rezultatais, pareiškė, kad aprašant dienyne gerus įvykius jaučiamasi geriau, negu "registruojant" nemalonias situacijas ar neutralius dalykus. Peršasi išvada, kad derėtų daugiau dėmesio skirti maloniems dalykams, netgi mažmožiams. Savo pačių labui.

Svarbu ne tik džiaugtis kitų gerumu ir dėkingumu, bet ir patiems stengtis būti geresniems, dėkingesniems. Svarbu ugdyti savo asmenybę. Tam nereikia specialiai "gaišti" laiką - galima tai daryti atliekant įprastus darbus. Pavyzdžiui, valantis dantis, prausiantis ar gaminant maistą, reikia galvoti apie malonius praeities įvykius ir dėkoti už juos Likimui, Dievui, Žmonėms. Beje, daugelio rytietiškų mokymų (jogų, daosų) meditacija yra ne kas kita, kaip maldos ir dėkingumas Kūrėjui, nes tikima, kad tik tokiu būdu galima dvasiškai tobulėti. Tokia meditacija labai efektyvi, nes dėkingumo pasauliui ir likimui jausmas pagerina nuotaiką ir neutralizuoja organizmą alinantį stresą. Dvasinis tobulėjimas padeda žmogui lengviau susitaikyti su nesėkmėmis, įveikti sunkumus ir žengti į priekį. Tuomet žmogus jaučiasi globojamas Aukščiausiojo, Likimo, Gamtos, Kosmoso ar artimųjų ir yra be galo visiems dėkingas.