Lėtinis bronchitas - tai lėtai progresuojantis difuzinis bronchų gleivinės uždegimas, dėl kurio sutrinka gleivių sekrecija ir drenažinės bronchų funkcijos. Liga diagnozuojama tuomet, kai 2 metus bent po 3 mėnesius žmogus kosėdamas atkosi skreplių. Žinoma, jeigu jis neserga tuberkulioze ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Lėtinis bronchitas - viena labiausiai paplitusių nespecifinių lėtinių plaučių ligų. 

Lėtinį bronchitą dažnai sukelia ne infekcijos, o nuolat kvėpavimo takus dirginantys žalingi veiksniai. Bene svarbiausias bronchus žalojantis veiksnys - tabako dūmai, nepriklausomai nuo to, ar rūkoma aktyviai, ar pasyviai.

Mokslininkų manymu, jų kenksmingas poveikis beveik 6 kartus didesnis negu kitų negatyvių veiksnių, sukeliančių šią ligą. Dažnai lėtinio bronchito išsivystymą paskatina oro užterštumas, klimatinės sąlygos ir infekcija. Iš atmosferos teršalų pavojingiausi - pramoniniai teršalai (sieros dioksidas, gamtinių dujų degimo produktai, naftos perdirbimo įmonių atliekos ir pan.). Infekcija lėtinį bronchitą dažniausiai sukelia vaikams. Suaugusiems žmonėms virusinė ar bakterinė infekcija paprastai sukelia ligos paūmėjimą.

Ligos išsivystymui nemažą reikšmę turi: įgimtas polinkis sirgti lėtiniu bronchitu, imuniteto nusilpimas, medžiagų apykaitos sutrikimas, nutukimas, dažnos viršutinių kvėpavimo takų ligos, alergija. Prieš išsivystant lėtiniam bronchitui, keletą mėnesių kamuoja kosulys.

Priklausomai nuo ligos eigos skiriamos 3 lėtinio bronchito formos: paprastasis (katarinis), pūlingasis ir obstrukcinis. Žinotina, kad ligos formos lengvai pereina viena į kitą arba jų simptomai pasireiškia kartu. 

Svarbiausi ligos simptomai

Pagrindiniai lėtinio bronchito simptomai - kosulys, skrepliavimas ir dusulys. Kosulys prasideda iš lėto ir tolydžio stiprėja, dažniau pasireiškia rytais. Ligos pradžioje kosulys paprastai pasireiškia keičiantis sezonui - rudenį ir pavasarį. Ligai progresuojant jis tampa nuolatinis. Panašiai vystosi ir kiti lėtinio bronchito simptomai. Iš pradžių ligonis skrepliuoja tik rytais, o ligai pažengus - visą dieną, ypač fizinio krūvio metu suaktyvėjus kvėpavimui (iki 150 ml per parą).

Be specifinių lėtinio bronchito simptomų, ligoniai skundžiasi: padidėjusiu prakaitavimu, bendru silpnumu, pakilusia temperatūra, greitu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu.

Ilgalaikis plaučių ventiliacijos sutrikimas sąlygoja negrįžtamus plaučių audinio pokyčius ir skatina plaučių emfizemos, pneumosklerozės bei vadinamosios “plautinės širdies” vystymąsi. Lėtiniam bronchitui būdingi remisijų ir paūmėjimų periodai. Jo paūmėjimą dažniausiai sukelia kvėpavimo takų infekcijos. Paūmėjus lėtiniam bronchitui, kūno temperatūra būna normali arba subfebrili, bet skiriasi daug skreplių ir kamuoja dusulys. Jeigu pakyla kūno temperatūra, atsiranda drėgnų karkalų, daromas rentgeninis tyrimas, nes lėtinio bronchito paūmėjimą sunku atskirti nuo pneumonijos.

Remisijos periodu ligonis turi nuolat vartoti bronchus plečiančius ir organizmą stiprinančius vaistus. Antibiotikų dažniausiai nereikia. Sergant lėtiniu bronchitu, neretai išsivysto infekcinė bronchinė astma bei alerginės ligos, todėl savarankiškai gydytis negalima.

Jei lėtinį bronchitą sąlygoja rūkymas, būtina mesti rūkyti. Pastebėta, kad metus rūkyti ligonių būklė pagerėja praėjus vos 1-2 mėnesiams. Po 6-24 mėnesių atsinaujina pažeistos bronchų gleivinės.

Lėtiniu bronchitu sergantiems žmonėms patartina vengti peršalimo ir infekcinių kvėpavimo takų ligų. Rekomenduojama visavertė, organizmo atsparumą stiprinanti mityba. Patartina gausiai vartoti skysčių.