Jeigu jo veikla nesutrikusi, žmogus į aplinkos temperatūros pokyčius reaguoja normaliai: karštyje - prakaituoja, šaltyje - sužvarbsta. Nejautrumas aplinkos temperatūrai gali būti rimto smegenų pažeidimo arba kokio nors sutrikimo požymis.

Pastebėta, kad ir sveiki žmonės nevienodai toleruoja šilumą arba šaltį. Vieni gali maudytis eketėje, o kitiems kartais net vasarą prireikia vilnonių kojinių.

Tuo pasikliaudami specialistai teigia, kad visą žmoniją galima suskirstyti į 2 grupes: “karštuosius” ir “šaltuosius”. Turbūt kiekvienam iš mūsų maga sužinoti, kuriai grupei priklausome. Tad pasidomėkime!

Kas yra kas?

Pastebėta, kad šaltį geriau toleruoja apkūnūs žmonės. Matyt, todėl, kad jų energijos apykaita yra greitesnė negu liesų žmonių. Be to, nuo šalčio juos saugo paodyje susikaupęs riebalų sluoksnis ir “karštas kraujas”, kuriame yra daugiau riebalų rūgščių ir gliukozės.

Užtat karštyje apkūnieji jaučiasi gerokai blogiau už liesuosius.
Norint nustatyti, kuriai iš anksčiau minėtų grupių priklauso žmogus, negalima vadovautis vien jo kūno konstitucija.

Bene daugiausia įtakos šilumos ir šalčio toleravimui turi hormonai- pavyzdžiui, skydliaukės gaminamų tireoidinių hormonų kiekis kraujyje. Nuo jo priklauso ne tik vidinė organizmo temperatūra, bet ir charakteris.

Dėl skydliaukės hiperfunkcijos žmogus gali būti ne tik “karštas”, bet ir karštakošis, tačiau - neapkūnus. Paprastai tokie žmonės turi gerą apetitą, daug valgo, bet netunka. O skydliaukės hipofunkcijos kamuojamas žmogus, atvirkščiai, nuolat “šąla”, bet gali būti nutukęs.

Paprastai šilumos ir šalčio netoleravimas laikomas ne liga, o tik organizmo vidinio disbalanso simptomu. Gali būti, kad ateityje jį bus galima koreguoti specialiai pagamintais preparatais.

Psichologai pastebėjo, kad ”karštieji” žmonės aktyvesni už “šaltuosius” ir yra linkę atkakliau už juos siekti savo tikslų.

Daugumą jų galima priskirti vadinamojo A tipo žmonėms, kurie yra labai darbštūs. atsparūs stresams ir daug valgo.

O “šaltieji”, kaip ir dauguma B tipo žmonių, atsargesni, bailesni, greičiau pavargsta, yra kamuojami nuolatinio streso.

Įdomu tai, kad dauguma A tipo žmonių yra vyrai, o B tipo - moterys. Ir tarp “šąlančiųjų” yra daugiau moterų. Gal todėl joms sunkiau negu vyrams sekasi kopti karjeros laipteliais?

Vaikai ir paaugliai gali pradėti “šalti” ne vien dėl įgimto polinkio ar neseniai persirgtos infekcinės ligos, bet ir dėl psichologinės traumos. Jų kūno termoreguliaciją gali sutrikdyti įvairios konfliktinės situacijos šeimoje, mokykloje ar tarp bendraamžių.

Rytiečių nuomonė

Rytų medicina skelbia, kad kiekvieno žmogaus organizme vyrauja viena iš trijų gyvybinių pradmenų: Gleivės, Tulžis arba Vėjas.

Gleivės ir Vėjas - tai šaltis, atitinkantis moteriškąjį pradą - “in”. 

O Tulžis - tai ugnies ir karščio stichija, susijusi su vyriškuoju pradu - “jan”.

Kurių pradmenų yra daugiau vieno ar kito žmogaus organizme, gali nustatyti tik specialius mokslus baigęs gydytojas, pasidomėjęs jo įpročiais, apžiūrėjęs veidą, liežuvį, užčiuopęs pulsą ir ištyręs šlapimą.

Ugnies stichijos atstovai paprastai turi skaisčiai raudoną liežuvį, rausvus skruostus ir šviesius akių baltymus su aiškiai matomu raudonų kraujagyslių tinkleliu.

Šie žmonės geria daug skysčių, moka atsipalaiduoti, yra nervingi, bet atlaidūs. Paprastai jie nemėgsta karščio. 

Tie žmonės, kurių organizme vyrauja šaltis, yra išblyškę, neišrankūs maistui, geria mažai skysčių ir labai bijo šalčio.

Rytų gydytojai skelbiasi moką atkurti žmogaus gyvybinių pradų pusiausvyrą. “Šąlančiuosius” jie gali sušildyti, o “įkaitusiuosius” - atvėsinti, savais metodais suaktyvindami skydliaukės veiklą, padidindami kraujagyslių tonusą ir rekomenduodami valgyti tam tikrus maisto produktus bei gerti tam tikrus gėrimus.

Pavyzdžiui, aviena Rytuose laikoma “karštu” maistu, o kiauliena - “šaltu”, konjakas - “šiltu” gėrimu, o vynas - “šaltu”. Rytiečiai beveik visus produktus yra suskirstę į “karštus” ir “šaltus”, todėl ir “karščio”, ir “šalčio” atstovas visada gali rasti sau tinkamų.

Šaldo hipotenzija arba anemija

Yra žmonių, kurių galūnės beveik visada šaltos. Medikų teigimu, to priežastimi gali būti arterinė hipotenzija arba anemija.

Vidutinė hipotenzija (100/65 mm gyv.st.) nelaikoma liga, kurią derėtų gydyti. Atvirkščiai, manoma, kad ji yra savitas privalumas, dalinai apsaugantis nuo aterosklerozės ir lemiantis aukštesnį intelektą.

Mat mokslininkai pastebėjo, kad į hipotenziją linkę žmonės rečiau serga minėta liga, be to, jiems geriau sekasi protinis darbas. 

Kad dėl hipotenzijos nekamuotų bloga savijauta, paprastai rekomenduojama rytais išgerti kavos.

Kad nešaltų galūnės, patariama treniruoti kraujagysles. Labai naudingas toks pratimas. Reikia atsigulti ant pilvo, sulenkti ir atpalaiduoti kojas, leisti joms laisvai judėti (nukristi ant sėdmenų arba į šalis) ir įsivaizduoti, kad jos linguoja, pavyzdžiui, tarsi vėjo blaškomos nendrės. Maždaug per 5 minutes pėdos sušyla.