Melionai

Melionai

2004 Bal 25
Melionas žinomas nuo žilos senovės. Jis pavaizduotas net senovės egiptiečių piramidėse. Šio augalo tėvyne laikoma Mažoji ir Vidurinė Azija. Gydymui naudojami melionų vaisiai ir sėklos, kurios renkamos rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Melionų vaisiai ramina nervų sistemą, malšina troškulį, skatina šlapimo išsiskyrimą, laisvina vidurius. Švieži vaisiai gydo reumatą, podagrą, vandenę, inkstų ligas, hemorojų. Melionų sėklų nuoviras taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą. Melionuose yra daug inozido, kuris mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir normalizuoja nervų sistemos bei virškinamojo trakto funkcijas. Šiuos vaisius rekomenduojama valgyti sergant ateroskleroze, hipertonija, išemine širdies liga. Melionų sėklos gydo kirmėlines ligas.

Kadangi melionuose yra daug vitaminų, kalio druskų ir geležies, tai rekomenduojama jų minkštimą valgyti sergant kepenų ligomis, neurozėmis, sutrikus psichikai, esant lėtiniam koronariniam nepakankamumui. Melionuose yra daug ląstelienos ir pektininių medžiagų, kurios padeda iš organizmo pasišalinti radionuklidiniams izotopams. Todėl rekomenduojama juos valgyti žmonėms, gyvenantiems radionuklidais užterštose teritorijose.

Melionų vaisių minkštimas padeda šalinti pigmentines dėmes bei strazdanas, gydo spuoguotą odą.

Melionų vaisiai valgomi žali, arba iš jų verdamos tyrės, marmeladai, gaminamas medus ir įvairūs patiekalai.

Melionų negalima valgyti sergant sunkiomis skrandžio ir žarnyno ligomis bei lėtiniu pankreatitu. Suvalgius pernelyg daug melionų, net visiškai sveikas žmogus gali pradėti viduriuoti ir dėl stiprių pilvo dieglių net nualpti. Rašoma, kad XVII amžiuje Prancūzijos karalius persivalgęs melionų susirgo, o rūmų gydytojas šiuos vaisius padavė į teismą.