Jis pasireiškia termoreguliacijos mechanizmų sutrikimu. Sveiko, užsigrūdinusio žmogaus kūno temperatūrai neturi įtakos nei karštis, nei šaltis.

Jeigu žmogus nelabai jautrus šalčiui, jis atsparus bendram kūno atšalimui ir greitai sušyla.

O jeigu labai jautrus, tai sumažėjusi jo bendroji kūno temperatūra, o ypač pėdų, plaštakų, ausų kaušelių, nosies. Be to, ji nuolat svyruoja ir sunkiai normalizuojasi kūnui atšalus. Žmogui šalta net esant šiltoje patalpoje, jis jautriai reaguoja į orų permainas.

Žmogus šąla dėl kūno ir aplinkos šilumos apykaitos sutrikimo. Kai sutrinka termoreguliacijos mechanizmai, organizmas nesugeba kompensuoti prarastos šilumos.
Neretai taip atsitinka sergant širdies ligomis.

Kokios dar ligos gali padidinti jautrumą šalčiui?
Pirmiausia širdies kraujagyslių bei endokrininės sistemos ligos. Veikiant intensyviam šalčiui, dėl širdies, inkstų ar plaučių ligos gali padažnėti širdies plakimas, padidėti arterinis spaudimas, sutrikti plaučių, galūnių, smegenų kraujotaka.

Padidėjęs jautrumas šalčiui būdingas moterims, sergančioms vegetacine kraujagyslių distonija. Mat ši liga yra ne kas kita, kaip savita nervų sistemos reakcija į aplinkos sąlygas. Ligoniai skundžiasi greitu nuovargiu, migrenos priepuoliais, spaudimo ir pulso nestabilumu, galūnių tirpimu.

Stresai, nervinė įtampa, miego sutrikimai, netinkamas darbo ir poilsio režimas gali sukelti vegetacinius sutrikimus ir gerokai sumažinti atsparumą šalčiui.

Ką daryti, jeigu jaunas ir sveikas žmogus netoleruoja šalčio?
Tokiu atveju reikia treniruoti kraujagysles - grūdintis ir mankštintis.

Kontrastinis dušas, kūno aptrynimai šaltu vandeniu, fiziniai pratimai gryname ore gali normalizuoti tonusą, pagerinti kraujagyslių sienelių mitybą, normalizuoti kraujo ir limfos apytaką.
Tokia veikla pagerina audinių aprūpinimą deguonimi, suaktyvina apykaitos procesus ir padidina darbingumą.

Labai naudinga 4-5 kartus per dieną apipilti rankas šaltu vandeniu. 16-20OC temperatūros vanduo palankiai veikia širdį. Suretėja jos ritmas, pailsi raumeninis audinys.

Veikiant šalčiui, refleksiškai susiaurėja odos kraujagyslės, kuriose yra 30 proc. viso žmogaus kraujo. Kraujas suplūsta į vidaus organus, aprūpindamas ląsteles papildoma deguonies ir maistinių medžiagų porcija.

Šaltos vonios sustiprina imunitetą. Fiziniai pratimai, savimasažas, grūdinimasis - puikūs būdai padidinti atsparumą šalčiui.
Bet šias procedūras galima atlikti tik 30 minučių prieš valgį, arba 1,5-2 valandas po jo.
Būtina laikytis šios taisyklės, nes pavalgius kraujas suplūsta į virškinimo organus. Vadinasi, mažiau jo lieka širdžiai, galvos smegenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams.

Staigi temperatūrų kaita gali sukelti kraujagyslių ir vidaus organų spazmus.

Fiziniai pratimai ypač svarbūs grūdinimosi pradžioje. Pripratus prie šalčio, galima apsieti ir be “apšilimo”.

Padidėjusį jautrumą šalčiui gali lemti ir grynai psichologiniai faktoriai. Jeigu žmogui visada šalta, vadinasi, jis nejaukiai jaučiasi savo aplinkoje. Tokios šalčio baimės šaknų reikia ieškoti ankstyvoje vaikystėje. Būtina pasidomėti, ar kūdikis nebuvo stipriai peršalęs pirmaisiais gyvenimo metais, kokiu metų laiku gimė.

Vaikystėje įgyta šalčio baimė tūno pasąmonėje ir negatyviai veikia psichiką. Tokie žmonės labai bijo skersvėjų, vėjo, pūgos.

Negalima pesimistiškai teigti, kad organizmas netoleruoja šalčio. Užuot įsisupus į kelias antklodes, verčiau pabandyti susidraugauti su šalčiu. Reikia prieš miegą išeiti į lauką ir energingai patrinti rankas ir pėdas sniegu, o po to jas nutrinti rankšluosčiu ir, neužsimovus kojinių, atsigulti.

Galima galūnes trinti šalta, drėgna servetėle. Tokios procedūros ne tik grūdina organizmą, bet ir stiprina valią, padeda suvokti, kad šalčiui įmanoma pasipriešinti. Beje, jautrumą šalčiui gali sukelti ir stresai, nervų sistemos sutrikimai.

Padidėjęs jautrumas šalčiui gali sukelti šalčio dermatitą. Išsivysčius šiai ligai, sutrinka drabužių nedengiamos odos mityba. Ant veido, ausų kaušelių, plaštakų atsiranda tamsiai raudonos niežtinčios ir pleiskanojančios dėmės. Oda pasidaro sausa, pakinta jos išvaizda. Gali atsirasti tinimų, pūslių, erozijų. Oda gali peršėti, kaisti.

Tokia liga reikalauja kompleksinio gydymo. Skiriami periferinę kraujotaką pagerinantys vitaminai A, C, E, PP.

Rekomenduojama valgyti maistą, kuriame gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių, pavyzdžiui, riebią žuvį, vartoti kukurūzų, rapsų, sojos aliejų ir visiškai atsisakyti stiprios arbatos, kavos, alkoholio ir cigarečių. Geriausia valgyti vien šiltą maistą.

Šalčiui jautrių žmonių oda reikalauja ypatingos apsaugos. Geriausia ją plauti tirpsmo vandeniu, o vietoje muilo naudoti kosmetinį pienelį arba specialų putojantį kremą.

Rytais odą reikia tepti maitinamuoju kremu su kviečių daigų, ryžių sėlenų, vynuogių sėklų, juodųjų serbentų, agurkų, avokados aliejais. Gydymui galima naudoti kremą su glikolio rūgštimi, kuri padeda pasišalinti negyvoms ląstelėms ir pagreitina lipidinio odos sluoksnio atsinaujinimą. Labai naudingas masažas, kontrastinis dušas ir kaukės su receptorius dirginančiais komponentais - mentoliu, mėtomis, kamparu. Vakarais reikia odą patepti drėkinamuoju kremu su kolagenu, kviečių baltymais ir kt.

Nuolat pirštus stingdantis šaltis tikriausiai pakenkia ir nagams?
Taip, šalčio dermatitas pažeidžia ir nagus. Jie sulponėja, pradeda sluoksniuotis. Gali atsirasti baltų taškelių ir skersinių ruoželių. Šiuo atveju labai naudingos jūros druskos vonelės (3-4 valgomieji šaukštai į stiklinę šilto vandens). Procedūros daromos kartą per savaitę, po 30 minučių. Tinka ir karštos parafino vonelės.

Rankas rekomenduojama plauti tik šiltu vandeniu ir nešarminiu muilu. Nuplovus reikia sausai nušluostyti, patepti kremu ir pamasažuoti pirštus. 1-2 kartus per savaitę reikia nagus įtrinti aliejumi arba maitinamuoju kremu.

Visos minėtos procedūros efektyvios tik derinant jas su gydymu, stiprinančiu kraujagyslių sieneles, ir organizmo grūdinimu.