Tačiau ne visuomet būtina daryti sudėtingus tyrimus. Odos, gleivinių, akių, nagų ir kitų kūno vietų pokyčiai leidžia žmogui pačiam spręsti apie savo organizmo sveikatą.

Dažniausiai “paprasta akimi” pastebimi defektai byloja tik apie menkus sutrikimus, bet kartais padeda diagnozuoti ir labai rimtą ligą.

Sutrūkinėjusios lūpos. Jeigu suskeldėjus lūpų kampučiams pasireiškia raumenų silpnumas, susilpnėja dėmesys, slenka plaukai, tikriausiai organizme trūksta vitamino B2 (riboflavino). Šios problemos greitai padeda atsikratyti pieno produktai, kiaušiniai,  sojos, kriaušės, persikai, pomidorai, žiediniai kopūstai.

Baltos liežuvio apnašos byloja apie tai, kad žmogus keletą dienų badauja arba yra stipriai peršalęs. Bet jeigu apnašomis padengto liežuvio krašteliai paraudę, tikriausiai išsivystė gastritas.

Balkšvai pilkos liežuvio apnašos įspėja, kad sutriko skrandžio bei žarnyno veikla. Jeigu tuo pačiu metu pabrinksta lūpos ir sausėja oda, tikriausiai organizme stinga labai svarbaus cheminio elemento - geležies. Reikia nedelsiant pakeisti mitybą: mažiau gerti juodosios arbatos ir kavos (šie gėrimai trukdo pasisavinti geležį), valgyti daugiau petražolių, kepenų, žuvies, baltos spalvos grybų, obuolių, citrusinių vaisių.

Džiūstanti burna byloja apie išgyvenamą stresą bei nervinę įtampą. Jeigu ilgą laiką ne tik džiūsta burna, bet ir kamuoja padidėjęs nervingumas, tikriausiai organizme stinga vitamino B3 (nikotino rūgšties). Daug šio vitamino yra paukštienoje, jautienoje, kepenyse, inkstuose, riešutuose, sudygusiuose kviečiuose. Kartais burnos sausumą sukelia seilių liaukų uždegimas.

Nemalonus burnos kvapas. Jeigu vakar gėrėte alkoholinių gėrimų, nereikia baimintis, kad burnos kvapas ne itin malonus. Bet jeigu toks kvapas sklinda nuolat net reguliariai ir kruopščiai valant dantis, tai būtina patikrinti, ar nesergate diabetu (saldžiai šleikštus kvapas), kepenų ir inkstų ligomis (amoniako kvapas), lėtiniu bronchitu (pūlių kvapas).

Odos pleiskanojimas būdingas visiems žmonėms, kurie dirba fizinį darbą ir yra priversti pernelyg dažnai maudytis. Bet neretai pleiskanojanti oda įspėja, kad organizme trūksta vitaminų (pirmiausia A ir B2). Pradėjus racionaliai maitintis, odos būklė greitai normalizuojasi. Jeigu pleiskanojančias vietas niežti, būtina kreiptis į gydytoją, kuris patikrins, ar nesusirgote grybeline liga.

Melsvos dėmės, atsirandančios net nestipriai spustelėjus odą, byloja apie sutrikusią kepenų veiklą ir kraujo krešėjimo pokyčius. Tikrąją diagnozę galima nustatyti tik atlikus tyrimus.

Paburkę vokai kartais byloja apie inkstų veiklos sutrikimus, ypač tuomet, kai kamuoja bendras silpnumas, pablykšta ir atšąla oda.

Liguistas akių jautrumas ryškiai šviesai paprastai išsivysto piktnaudžiaujant alkoholiu ir tabaku. Tokiu atveju rekomenduojama atsisakyti rūkymo ir mažiau gerti alkoholinių gėrimų. Kartais tokie simptomai išsivysto sergant šienlige, t.y. išsivysčius žiedadulkių sukeltai alerginei reakcijai. Neretai akių jautrumą padidina vitamino A trūkumas. Tuomet reikia daugiau valgyti sūrio, morkų ir pomidorų.

Padidėję limfmazgiai įspėja, kad organizme vyksta uždegiminis procesas. Diagnozuoti gali tik gydytojas, nes tokius simptomus sukelia daugelis ligų: nuo nedidelio peršalimo iki pačių rimčiausių ligų, kurias tenka gydyti ligoninėje.

Patamsėjęs šlapimas gali priminti žmogui, kad jis geria pernelyg mažai skysčių. Bet jeigu tuo pačiu metu padidėja kūno temperatūra ir pasireiškia bendras silpnumas, tikriausiai vystosi labai rimta liga, dėl kurios reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją!

Dažnai kraujuojant iš nosies, reikia pamatuoti arterinį spaudimą. Neretai tokius kraujavimus sukelia padidėjęs kraujo spaudimas, kurį galima sumažinti tinkamai maitinantis ir vengiant stresų. Jeigu arterinis spaudimas normalus, veikiausiai kraujavimus sąlygoja vitamino K trūkumas. Tokiu atveju reikia valgyti daugiau kopūstų, špinatų ir dilgėlių sriubos.

Gausiai prakaituojant, rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą. Naktinis prakaitavimas gali byloti apie nervinį išsekimą.

Lėtai gyjančios žaizdos paprastai byloja, kad organizme trūksta cinko, kurio gausu jūros produktuose ir ankštinėse kultūrose.

Skersinė vagelė ant nago (viena) susiformuoja pažeidus nago augimo zoną. Daug tokių vagelių atsiranda išsivysčius avitaminozei ar patiriant nuolatinę įtampą.

Išilginės vagelės nago paviršiuje byloja apie sutrikusį virškinimą. Jeigu jos ilgai neišnyksta, reikia ištirti kasos veiklą.
Į vidų įlinkę nagai (kaip šaukšteliai) gali įspėti, kad organizme labai stinga geležies.