Nuo malonumo iki ligos

Daugelis žmonių, ypač moterys teigia, kad jiems malonu vaikštinėti po parduotuves, apžiūrinėti prekes, pirkti. Bet kai kurie jaučia pasitenkinimą tik pirkdami. Nežinia, ar šiems žmonėms maloniau įsigyti naujų daiktų, ar išlaidauti. Psichoterapeutų manymu, jie visi serga pirkimo liga, reikalaujančia rimto gydymo. Daugelis „užkietėjusių" pirkėjų (dažniausiai moterys) patys pripažįsta, kad pirkiniai gerina jų nuotaiką ir savijautą. Tiesa, tik laikinai, nes kai suskaičiuojamos išlaidos - nuotaika vėl pablogėja. Tuomet imama baimintis, kad apie prekes nesužinotų sutuoktinis, bandoma bent dalį prekių sugrąžinti į parduotuvę. Tačiau kitą kartą įžengę į parduotuvę tokie žmonės vėl prisiperka visko tiek, kiek įstengia panešti.

Apsauga ir „kabliukai"

Psichoterapeutų teigimu, daugybė šeimų išyra būtent dėl vieno iš sutuoktinių liguisto polinkio nuolat išlaidauti. Siekiant padėti tokiems ligoniams, kuriamos vadinamosios anoniminių „šopoholikų" bendrijos, specialios programos, padedančios atsikratyti šios priklausomybės. Tačiau ir po šios programos buvęs „šopoholikas" dar ilgai turi vengti apsipirkinėjimo, o būtinai prireikus, į parduotuvę eiti tik su palydovu, kuris gali jį „sudrausminti". Blogiausia yra tai, kad kiekvienoje parduotuvėje gali pasitaikyti „kabliukų", galinčių bepasveikstantį žmogų vėl paversti pirkimo vergu. Tokie „kabliukai" pavojingi kiekvienam parduotuvių lankytojui, juolab linkusiam į „šopoholizmą".

„Kokia puiki proga!.."

Prekybos centrų vadovai specialiai stengiasi pateikti savo prekes taip, kad jų lankytojai būtų suinteresuoti pirkti. Ant lentynų kone kasdien puikuojasi užrašai: „Tik šiandien nuolaida - 50 proc.!" arba „Išpardavimas - 2 pakuotės už vienos kainą!" ir pan. Žmogus, pamatęs tokius užrašus, labai apsidžiaugia ir skuba pasinaudoti puikia proga. Nesvarbu, kad prekės nelabai reikalingos - gal kada nors pravers.

„Pirkiniai man suteikia pasitikėjimo savimi..."

Silpnosios lyties atstovės dažnai sako, kad pirkdamos, mokėdamos pinigus už įsigytas jos jaučiasi tarsi reikšmingesnės, labiau pasitikinčios savimi. Priklausomybė nuo pirkimo kamavo net garsias moteris, pvz., Žakliną Kenedi-Onansis ir princesę Dianą. Jos buvo įsigijusios tiek batų ir drabužių, kad būtų jų užtekę keliems gyvenimams. Toks jų elgesys rodo, kad šioms moterims labai trūko pasitikėjimo savimi. Pirkiniais jos tarsi dangstė šią savo problemą - galėdamos įsigyti ką panorėjusios jautėsi stipresnės.

„Vertingi pirkiniai kelia mano vertę..."

Yra nemažai žmonių, kurie lankosi tik vadinamosiose firminėse parduotuvėse ir perka tik ten esančias prekes, nors jos labai brangios. Stokodami pinigų, jie verčiau sutiktų alkti, negu vilkėti „nefirminį" drabužį. „Aš aviu tik „Guči" formos batelius", - giriasi kolegė, nors nesunku nujausti, kad toks apavas jai „ne pagal kišenę". Moteris liguistai įsitikinusi, kad „nefirminiai" drabužiai, batai, aksesuarai ją kompromituotų ir tarsi nuvertintų.

Išgelbėjo diagnozė

JAV prieš keletą metų viena moteris iš bendrovės, kurioje pati dirbo, pavogė 300 tūkstančių dolerių ir kaipmat juos prašvilpė. Kalėjimo jai padėjo išvengti tik psichiatrų diagnozuota „priklausomybė nuo parduotuvių". Kartą apsilankiusi viename prekybos centre ji nusipirko 20 porų batų! O kitą kartą, išvykusi komandiruotėn, ji išleido iki paskutinio cento net kelionpinigius, skirtus sugrįžti namo... Štai iki kokių nemalonumų gali nuvesti negydomas liguistas noras pirkti viską iš eilės.