Mūsų akys negali apsisaugoti nuo alergines reakcijas sukeliančių jas dirginančių veiksnių. Jose nedaug kraujagyslių ir tik vienetai didelių apsauginių ląstelių, kurių paskirtis pasipriešinti svetimkūnių prasiskverbimui į jas. Vis dėlto ir akys turi savą apsaugos nuo nepageidaujamų išorinių veiksnių sistemą. Akies ragena - skaidri jos lęšiuką dengiančio apvalkalo dalis sudaryta iš labai arti viena prie kitos išsidėsčiusių ląstelių, kurios labiausiai ir neleidžia svetimkūnėms dalelytėms, tarp jų ir įvairiausiems alergenams bei bakterijoms, prasiskverbti į šio organo vidų.

Kitas apsauginis mechanizmas - akies liaukų išskiriamas ašarų skystis, kuris mirksėjimo reflekso pagalba padeda išlaikyti mūsų regėjimo organą švarų. Ašarose yra stiprių dezinfekuojamųjų dalelyčių, vadinamų lizosomomis, bei antikūnų (daugiausiai - imunoglobulino A), kurie sąveikaudami su į akį patekusiais alergenais bei bakterijomis neutralizuoja juos.

Nepaisant minėtos apsaugos, alergenai vis dėlto kartais prasiskverbia į akį ir sukelia joje alerginio atsako reakciją. Dažniausiai pasitaikanti reakcija yra konjunktyvitas, reiškiantis visą akies obuolio priekinį ir vokų užpakalinį paviršių dengiančios skaidrios plėvelės - akies gleivinės, arba junginės, uždegimą.

Pavasarinis konjunktyvitas dažniau pasitaiko jauniems vyriškos lyties atstovams (nuo 5 iki 20 metų amžiaus). Yra įrodymų, jog ši liga gali būti paveldimos kilmės. Išskirtinis jos bruožas - savotiškas karpas primenančių sustandėjimų susidarymas ant vidinio viršutinio voko paviršiaus. Jie gali būti nuo blyškiai rožinio ligi pilko atspalvio ir kelia dirginančių „akmenėlių" po voku pojūtį.

Sergant konjunktyvitu akys pabrinksta, parausta ir pradeda labai niežėti. Sergančiajam sunku susitvardyti jų nuolat netrynus, tačiau po to palengvėjimas tetrunka trumpai. Paprastai akys tik dar labiau parausta ir išburksta. Tie dėl konjunktyvito susidarę sustandėjimai vidinėje voko pusėje yra išgydomi, tačiau jeigu liga negydoma ir užsitęsė, jie gali traumuoti rageną ir tapti randų susidarymo ant jos priežastimi.

Oftalmologai tokiu atveju pataria vengti galimų alergenų poveikio. Siekiant nuslopinti akies sudirgimą, naudoti įvairius akių pavilgus, pavyzdžiui, silpną druskos tirpalą. Šiuo laikotarpiu reikėtų atsisakyti kontaktinių lęšių.

Pavasarinį konjunktyvitą sukeliantys alergenai yra analogiški tiems, kurie sukelia polinozę, kitaip dar vadinamą šienlige. Prie jų priklauso atmosferoje pasklidusios medžių ir gėlių žiedadulkės, žolės, dulkių ir pelėsių dalelytės. Kitos konjunktyvito išsivystymo priežastys gali būti tokios: padidėjęs jautrumas tabako dūmams, kai kurioms kosmetikos priemonėms, kai kuriems akių vaistams, chemikalams, maisto produktams ar maisto papildams.

Išsiaiškinę galimą konkretų konjunktyvitą sukeliantį alergeną, gydytojai gali patarti laikytis atitinkamos dietos. Nustatyta, jog kai kurie produktai retai kada tesukelia alergiją arba ir visiškai nesukelia jos. Dažniausiai jie ir sudaro vadinamųjų „išimtinių dietų", kai racione - tik tam tikri produktai, pagrindą. Tai įvairūs vaisiai ir daržovės: obuoliai, kriaušės, vynuogės, persikai, slyvos, morkos, bulvės, žaliosios pupelės, aguročiai ir patisonai. Retai kada alergijos priežastis yra kalakutiena bei ėriena. Iš grūdinių kultūrų, siekiant apsisaugoti nuo pavasarinio konjunktyvito, gali būti rekomenduojami tiktai miežiai, avižos, rugiai ir ryžiai.

Gydytojas konjunktyvitu besiskundžiančiam pacientui būtinai paskirs ir specialių antialerginių lašų (parenkama individualiai). Jie gali būti vartojami ir gydymui, ir profilaktiškai (kai žmogus turi polinkį į šią ligą). Gali būti skiriami ir antihistamininiai preparatai. Kaip vietinio poveikio priemonė (tiesiogiai akių srityje) antihistamininiai vaistai taikomi retai, nes preparatų sudėtyje esantys konservantai patys gali sukelti akyje alerginio atsako reakciją.

Sunkesniais atvejais gydytojai skiria įvairių hormoninių akių tepalų. Tai stipraus poveikio priemonė, padedanti įveikti niežulį ir nepakantumą šviesai. Tačiau ją galima vartoti ribotą laiką, nes tokių preparatų poveikis neretai gresia nepageidaujamomis šalutinėmis pasekmėmis. Pavasarinio konjunktyvito gydymo laikotarpiu būtina periodiškai matuoti vidinį akies spaudimą.