Baigėsi pavasaris, vakarai tapo šviesūs, atšilo žemė ir atėjo laikas padirbėti sode. Dirbti sode didelis malonumas kūnui ir sielai: fiziniai pratimai suaktyvina širdies darbą, mankština rankas ir kojas, o šviežias ir grynas oras bei graži aplinka nuramina, pakelia nuotaiką. Bet kartais apsilankymo sode pasekmės būna liūdnos, ypač tai būdinga alergiškiems žmonėms.

Kai kuriems žmonėms padirbus vos keletą minučių savo sode, pradeda niežėti ir perštėti rankų odą, ašaroja ir niežti akys, atsiranda sloga, kartais net gali ištikti bronchinės astmos priepuolis. Šių sutrikimų kaltininkė - alergija, kurią gali sukelti kai kurie augalai, žiedadulkės, herbicidai ir trąšos. Be alergijos, sode gali tykoti ir kiti pavojai: neatsargiai dirbant galima susižeisti sodo įrankiais, pasitempti nugaros, rankų ar kojų raumenis.
Sukurkite nealergišką zoną

Žiedadulkės ore cirkuliuoja nuo balandžio mėnesio, kai pradeda žydėti medžiai ir krūmai, iki rugsėjo mėnesio, kai žydi gėlės. Tuo metu milijonai žmonių kenčia nuo šienligės bei bronchinės astmos priepuolių.

Dirvožemis, trąšos, herbicidai ir pesticidai bei kai kurie augalai, pavyzdžiui, ramunės, chrizantemos, rūtos, gali sukelti alerginę emfizemą arba kontaktinį dermatitą (alerginį odos uždegimą), kuris pasireiškia raudonu ir niežtinčiu odos bėrimu. Alerginę emfizemą gali sukelti ir daržovės: česnakai, svogūnai, ridikėliai ir pomidorai.

Dėl šių priežasčių daugelis alergiškų žmonių yra priversti atsisakyti poilsio sode ar gamtoje. Bet jiems gali padėti medikai. Gydytojai pataria šiems žmonėms prieš vykstant į gamtą vakare išgerti antihistamininių vaistų ir toliau tęsti jų vartojimą išvykus.

Antihistamininius vaistus geriausia gerti vakare, einant miegoti, siekiant išvengti jų šalutinio poveikio - mieguistumo.

Sukurti visiškai nealergišką zoną sode nėra galimybės, bet įmanoma savo žemės sklypelyje vengti augalų, kurie jums galėtų sukelti alergiją. Jeigu jūs kenčiate nuo šienligės ar bronchinės astmos, savo sode sodinkite kuo mažiau žydinčių medžių ir krūmų.

Visada geriau savo sodą aptverti medine arba plytine tvora nei apjuosti gyvatvore, ant kurios nusėda daugelis sodo žiedadulkių. Kerpant tokią gyvatvorę, į orą pakyla didelis žiedadulkių kiekis. Jei jau turite gyvatvorę, venkite tokio darbo kaip jos karpymą. Šį darbą tegul atlieka kiti, kurie neserga šienlige ar bronchine astma.

Stenkitės svarbiausius darbus sode atlikti dar ankstyvą pavasarį, kai augalai nežydi.Venkite būti sode, kai oras ramus ir dangus apsiniaukęs ir kai labai karšta. Tada ore tvyro didžiausia žiedadulkių koncentracija.

Dirbdami sode, stenkitės visada prisidengti burną ir nosį medvilnine kauke, o plaukus pridenkite kepure ar skarele, kad ant jų nenusėstų žiedadulkės ir nepasklistų šukuojantis.

Jei jūsų oda dažnai pažeidžiama alergijos, dirbdami būkite apsirengę rūbais su ilgomis rankovėmis ir dėvėkite medvilnines pirštines, kurios apsaugos jūsų rankas. Tamsūs akiniai nuo saulės apsaugos jūsų akis nuo žiedadulkių.

Bitės įgėlimas
Kiekviename sode gausu įvairių vabzdžių, kurių įgėlimas gali būti ne tik skausmingas, bet kartais net ir pavojingas. Apie 1 proc. žmonių yra alergiški bičių ar vapsvų nuodams. Jei įgelia keletas vabzdžių, šiems žmonėms gali išsivystyti anafilaksinis šokas.

Pavojingi alergijos požymiai - niežtintis, “dilgėlinis” odos išbėrimas, lūpų, liežuvio ir viso veido tinimas, pykinimas, vėmimas ir dar pavojingesnė būklė - anafilaksinis šokas, kurio metu krenta arterinis kraujo spaudimas, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, atsiranda stiprus galvos svaigimas, vėliau netenkama sąmonės.

Anafilaksinio šoko metu gyvybiškai svarbu kuo greičiau suteikti medicininę pagalbą, būtina suleisti adrenalino.

Jei jūs alergiškas bičių ar vapsvų įgėlimui, vykstant į gamtą ar sodą pasiimkite inhaliuojamo ar leidžiamo adrenalino bei perspėkite apie tai savo draugus ar kolegas, paaiškinkite jiems, kaip suteikti pirmąją pagalbą.

Jei jums netikėtai įgėlė bitė ar vapsva, kuo greičiau pasistenkite ištraukti geluonį. Tai darykite labai atsargiai ir švelniai, kad nesutraiškytumėte jo ir nepadidintumėte nuodų kiekio patekimo į organizmą. Išėmę geluonį, ant įgėlimo vietos uždėkite šaldantį kompresą. Jei jūs alergiškas, kuo greičiau išsikvieskite greitąją medicininę pagalbą.

Nors jūs ir nealergiškas, visais būdais venkite bičių ir vapsvų įkandimų - negerkite konservuotų saldžių gėrimų tiesiai iš stiklainio ar skardinės, nes ten gali būti patekusių vabzdžių; venkite vaikščioti basi po žolę; nerinkite ant žemės nukritusių vaisių, nes kitoje jų pusėje gali būti vapsvų.

Saugokite nugarą
Sodo tvarkymas - sunkus fizinis darbas. Jis dažnai baigiasi nugaros skausmais.Kad šito išvengtumėte, prieš paimdami į rankas kastuvą ar kauptuką, kelias minutes pasirąžykite, ištempkite į viršų rankas, pamankštinkite nugaros raumenis.

Darbo metu venkite dėvėti siaurus ir ankštus rūbus, neavėkite nepatogios avalynės. Jūsų kastuvo, grėblio ar kauptuko kotas turėtų būti kuo ilgesnis, kad galėtumėte viską pasiekti nesusilenkę.

Šlaunų ir blauzdų raumenys yra stipresni negu nugaros. Kai ką nors kasate, dirbkite taip, kad didžiausias krūvis tektų kojų raumenims, o ne nugarai.

Stenkitės, kad jūsų nugara visada būtų tiesi, venkite ilgai stovėti ar dirbti vienoje pozoje. Kai ravite piktžoles, stenkitės nesusilenkti - geriau dirbkite atsiklaupę arba turėkite kauptuką ilgu kotu.

Dirbant sode dažnai tenka kelti ar nešti ką nors sunkaus.

Niekada nekelkite ir neneškite labai sunkių daiktų, nes galite pakenkti nugarai. geriau visus sunkius daiktus stumkite arba ridenkite.

Jei jums reikia pernešti daiktus iš vienos sodo vietos į kitą, neneškite visų jų iš karto, geriau krovinį padalinkite į kelias dalis.

Tvarkydami sodą į pagalbą pasitelkite karutį ar vežimėlį.

Tausokite rankas ir kelius
Ravint, karpant, genint ar sodinant atliekami pasikartojantys pirštų, delnų ir riešų judesiai. Tokie intensyvūs ir ilgai trunkantys judesiai gali sukelti riešo tunelio sindromą (dilgčiojimas, skausmas ir sustingimas nykštyje ir kituose pirštuose dėl nervo, kuris eina pro riešą, suspaudimo).

Todėl dirbant šiuos darbus kartkartėm leiskite pailsėti rankoms, darykite pertraukėles, atpalaiduokite ir pakratykite plaštakas.

Jei dirbant pajutote, kad įskaudo rankos, palikite šį darbą kitai dienai.

Įrankių pasirinkimas
Tvarkydami sodą naudokite kuo lengvesnius ir patogesnius įrankius. Juos naudodami visada dėvėkite medvilnines sodo pirštines. Jos sugeria prakaitą ir apsaugo nuo pūslių ant rankų susidarymo.

Dirbant atsiklaupus dažnai nukenčia kelių sąnariai. Išsivysto kelio sąnarių uždegimas - bursitas, kurį sukelia drėgmė, šaltis ir didelis fizinis krūvis.
Todėl dirbdami atsiklaupę, dėvėkite kelių apsaugas.

Saugokitės nelaimingų atsitikimų
Neatidžiai dirbant sode su įvairiais įrankiais, galima susižaloti - įsipjauti, įsikirsti, nusideginti.

Jei taip atsitiko, žaizdas kuo greičiau nuplaukite ir gydykite antiseptiniais tirpalais.

Jei į žaizdą pateko žemių ar metalo rūdžių, galite susirgti stablige. Kad išvengtumėte šios pavojingos ligos, kuo greičiau vykite į artimiausią gydymo įstaigą, kad jums būtų suleistas specialus serumas.

Jei netyčia nusideginote, pažeistą vietą kuo greičiau nuplaukite šaltu vandeniu, uždenkite švariu nepūkuoto audinio gabalėliu. Nudegimų pūslių geriau nepradurkite.

Jei nudegimai dideli, kuo greičiau vykite į artimiausią gydymo įstaigą.