Remiantis dideliu tarptautiniu tyrimu, kuriam vadovavo Karolinska instituto mokslininkai ir kuris buvo paskelbtas 2007 m. Gamtos komunikacijos. Tačiau Švedijos registro duomenys atskleidė, kad asmenys, sergantys negydoma psichikos liga, turi mažesnį skiepijimo lygį.
Tyrėjai išanalizavo duomenis iš septynių tyrimų penkiose šalyse (Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Estijoje ir Škotijoje), kaip COVIDMENT konsorciumo dalį, iš viso kiek daugiau nei 325 000 asmenų, ir registro duomenis iš Švedijos, įskaitant daugiau nei 8 milijonus asmenų.
Bendra COVIDMENT kohortos analizė parodė, kad 85 % asmenų buvo paskiepyti pirmąja COVID-19 vakcinos doze (iki 2021 m. rugsėjo 30 d.). Nebuvo statistiškai reikšmingo skiepijimo lygio skirtumų tarp žmonių, kuriems buvo diagnozuota psichikos liga arba jos neturi, arba su nerimo ar depresijos simptomais ar be jų.
„Didelė daugumos psichikos ligomis sergančių asmenų skiepijimo apimtis rodo, kad vakcinacijos nuo COVID-19 kampanija buvo sėkminga“, – sako pagrindinė autorė Mary Barker, Karolinskos instituto Aplinkos medicinos instituto mokslo darbuotoja.
Tačiau Švedijos registro duomenys atskleidė, kad asmenys, kuriems diagnozuota psichikos liga ir kurie neturėjo jokių receptų vaistų nuo psichikos ligos, buvo 9% mažiau linkę gauti pirmąją vakcinos dozę. Be to, asmenys, turintys narkotikų vartojimo sutrikimų, buvo 16% mažiau linkę būti paskiepyti.
„Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų ištirtos šių asociacijų priežastys, siekiant pagerinti dabartines ir būsimas vakcinacijos strategijas ir galiausiai užtikrinti teisingą apsaugą nuo infekcinių ligų“, – sako Barkeris. „Kadangi psichikos ligomis sergantiems asmenims gresia didesnė sunkių COVID-19 pasekmių rizika, didelė skiepijimo apimtis šioje grupėje yra ypač svarbi.