O štai šaltos ir karštos vonios rankoms ir kojoms, jeigu neperlenkiama lazdos, kiekvieno mūsų kraujagyslėms tik į naudą. Kaip ir masažas, jos pagerina viso organizmo kraujo apytaką ir labai gerai treniruoja kraujagysles, didina jų elastingumą.
Vandens procedūros rankoms
Į didelį dubenį ar vonią įpilkite šilto, apie 30°C temperatūros vandens. Įkiškite plaštakas į vandenį, truputį palaikykite, kad apsiprastų, paskui pamažu panardinkite visą ranką iki pažasties. Jeigu rankos buvo šaltos, o dabar jaučiate, kaip rankos atsipalaiduoja, “atitirpsta”, vadinasi, kraujagyslės išsiplėtė. Svarbu tai, kad išsiplėtė ne tik rankų, bet ir viso organizmo kraujagyslės, ir tai įvyko švelniai, natūraliai, kur kas labiau jas tausojant negu sėdint pilnoje karšto vandens vonioje visu kūnu. Būtent todėl ši paprasta priemonė rekomenduojama žmonėms, kurių arterinis kraujospūdis padidėjęs – taip galima švelniai jį sumažinti. Pagerėja ir širdies aprūpinimas krauju, o tai puiki stenokardijos profilaktikos priemonė. Šiltame vandenyje rankas reikia laikyti 15-20 minučių.
Kita procedūra: panardinti rankas į 37°C temperatūros vandenį, palaikyti 10 minučių, paskui įpilti karštesnio, iki 43°C temperatūros vandens ir laikyti rankas dar 10 minučių. Po tokios procedūros reikia pailsėti: geriausia 30-40 minučių pagulėti.
Kraujo apytaką gerina ir kraujagysles treniruoja ne tik šiltas, bet ir šaltas vanduo: geriausia šiltą ir šaltą vandenį kaitalioti. Šalto vandens vonios netinka, geriau juo rankas apipilti. Tai gali būti dušas arba ranką reikia paprasčiausiai pakišti po šalto vandens srove – pradėti nuo išorinės plaštakos pusės, traukti ranką iki peties, paskui pradėti nuo delno ir vidine rankos puse kilti iki pažasties. Paskui tą patį daryti su kita ranka. Jeigu rankos šaltos, pradėkite nuo šiltos vonios. Dar geriau, jeigu išmoksite į savo organizmą įsiklausyti ir suvokti, ko jis dabar nori – šilumos ar šalčio, o gal kontrastinės procedūros. Bent viena dvi tokios procedūros per dieną – puiki hipertenzijos ir širdies bei kraujagyslių ligų profilaktika. Be to, sustiprėja kraujagyslės, pagerėja kraujotaka visame organizme, taigi sustiprėja, pagerėja žmogaus sveikata.
Kojų vonios
Karštos kojų vonios naudingos ne visiems, o šaltos ir kontrastinės naudingos visais atvejais. Sergant varikozine venų liga ir tromboflebitu kojų vonios daromos tiktai pėdoms iki kulkšnies, ne aukščiau.
Jei kojos šaltos, kišti jų į šaltą vandenį negalima. Reikia jas iš pradžių sušildyti. Apsimaukite šiltas vilnones kojines, susisupkite į antklodę, palaukite, kol kojos sušils, o tada jau sukaupkite drąsą ir – po šalto vandens čiaupu: pirma pakiškite vieną koją, paskui kitą. Iš pradžių nereikia laikyti ilgai – pradėkite nuo 10 sekundžių, paskui kasdien laikykite vis ilgiau (nelaikykite ilgiau kaip minutę, kad neperšaltumėte). Po procedūros vėl užsimaukite šiltas kojines, įsisupkite į antklodę arba šiltai jas užklokite.
Kuo gera ši procedūra? Ji sumažina arterinį kraujospūdį, pašalina nuovargį, pagerina kraujagyslių tonusą bei elastingumą. Tai labai svarbu širdies bei kraujagyslių sistemai, be to, puikiai padeda atsikratyti nerimo, nervingumo, netgi miegama geriau. Žiemą pakanka vienos tokios procedūros per savaitę, o šiltuoju metų laiku galima ją atlikti dažniau: 2-3 kartus per savaitę.
Kapiliarų ir stambesnių kraujagyslių būklę puikiai pagerina kontrastinės kojų vonios. Tam reikia dviejų praustuvių – vieną pripilkite šalto vandens, kitą – šilto (38-39°C). Pilkite tiek, kad koja panirtų iki kulkšnies. Koją iš pradžių panardinkite į šiltą vandenį ir palaikykite apie 3 minutes, paskui – į šaltą vandenį ir palaikykite 10 sekundžių; tada vėl – iš karto į šiltą ir laikykite dar 3 minutes; po to tučtuojau 10 sekundžių – į šaltą. Galima dar sykį pakartoti, bet visada reikia užbaigti šaltu vandeniu. Procedūrą patartina atlikti 3-4 kartus per savaitę, o geriausia – nuolat. Tada sveikata pagerės pastebimai.
“Ispaniškasis apsiaustas”
Ši procedūra ne tik stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, bet ir gerai valo visą organizmą. Jai atlikti reikia turėti seną grubios drobės chalatą, būtinai ilgą, iki grindų, ir pakankamai platų, kad būtų galima juo susisiausti. Jeigu tokio chalato neturite, nepatingėkite ir pasisiūkite (tai nesunku, o naudos bus daug) ar nusipirkite (tik turėkite mintyje, kad drobė su sintetika netinka!). Chalatą suvilgykite vandenyje (jauniems ir sveikiems – šaltame ar drungname, vyresniems ir ligų nualintiems – karštame) taip, kad kaip reikiant primirktų, paskui gerai išgręžkite, apsivilkite ant nuogo kūno ir iš karto įsisupkite į vilnonę antklodę, atsigulkite ir ant viršaus dar užsiklokite vatine antklode. Taip reikia pagulėti apie 1,5-2 valandas, bet nelaukti, kol “apsiaustas” išdžius visai: procedūrą reikia baigti jam dar esant drėgnam. Iš pradžių jums bus toli gražu ne karšta, bet paskui sušilsite, o galiausiai pasidarys taip karšta, jog išprakaituosite.
Po procedūros išsimaudykite duše. Nusiplausite šlakus, kuriuos organizmas išsivalė. Po procedūros skalbdami savo “apsiaustą” pastebėsite, jog nuo jo vanduo tampa nešvarus. Užtat jums palengvės: lengviau kvėpuosite, kraujagyslės ims dirbti su nauja jėga, tarsi atjaunės.
Kraujagyslių ligų profilaktikai galima naudoti ir trumpą “apsiaustą”: pakaks maišo ar kito grubaus audinio gabalo. Jį taip pat reikia suvilgyti, išgręžti ir įsisupti nuo pažastų iki kelių – toliau viską atlikti taip pat, kaip ir naudojant didelį “apsiaustą”.