Dviejų dažniausiai naudojamų vaistų skyrimo metodų veiksmingumas nestacionarinio širdies sustojimo metu nesiskiria.
Tai parodyta naujame dideliame klinikiniame tyrime, kurį atliko Orhuso universitetas ir Prehospital Services, Region Midtjylland, kuriame buvo lyginami du būdai patekti į kraują: standartinė adata venoje (venos kateteris) ir vadinamoji intrakaulinė adata, kuri įdedama į kaulų čiulpai.
„Kai žmogui sustoja širdis ne ligoninėje, labai svarbu greitai patekti į kraujotaką, kad būtų galima suleisti gyvybę gelbstinčių vaistų. Ištyrėme, kuris metodas yra geriausias”, – aiškina Orhuso klinikinės medicinos katedros profesorius ir gydytojas Larsas Wiuffas Andersenas. Universitetas, Prehospital Services, Midtjylland regionas ir Orhus universiteto ligoninė.
Venų kateteris ar intrakaulinė adata?
Iki šiol sveikatos priežiūros specialistai pirmenybę teikė venų kateteriui, tačiau jį gali būti sunku įdėti, nes sustojus širdžiai venos gali subyrėti.
Intrakaulinė adata, įsmeigta į blauzdos kaulą arba į žastą, gali būti greitesnė ir lengviau naudojama kritiniu atveju. Todėl įdomu ištirti abiejų metodų veiksmingumą, aiškina Andersenas.
Tyrimas, pagrįstas duomenimis iš beveik 1500 pacientų, kuriems buvo sustojusi širdis visoje Danijoje, parodė, kad apie 30 % abiejų grupių pacientų kraujotaka buvo atstatyta.
„Abu metodai pasirodė esą vienodai veiksmingi atkuriant kraujotaką ir gelbėjant gyvybes. Pacientų išgyvenamumas ar gyvenimo kokybė nesiskyrė”, – aiškina regiono Klinikinės medicinos ir ikistacionarinių paslaugų katedros docentas Mikaelis Finkas Vallentinas. Midtjylland ir vienas iš tyrimo autorių.
Rezultatai gali pakeisti gaires
Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, rezultatai gali turėti įtakos būsimoms gairėms, pagal kurias anksčiau buvo rekomenduojama venų kateteriai. Tačiau Andersenas pažymi, kad dar per anksti pasakyti, kaip tiksliai keisis gairės.
„Mūsų duomenys turi būti vertinami kartu su dideliu klinikiniu tyrimu iš JK, kuris skelbiamas kartu su mūsų tyrimu. Kartu šie du tyrimai greičiausiai turės įtakos širdies sustojimo gydymo gairėms, tačiau reikės nuodugniai peržiūrėti rezultatus”, – sakė jis. sako jis.
Daugiau neatsakytų klausimų
Vis dar yra keletas neatsakytų klausimų, ypač dėl to, ar konkrečios širdies sustojimo pacientų grupės turi daugiau naudos iš vieno metodo nei kiti. Tyrėjai toliau analizuoja ir lygina savo duomenis su JK tyrimo duomenimis. Danijos tyrėjų komanda jau suplanavo naują, didelį klinikinį tyrimą, siekdama ištirti, kuris metodas yra geriausias elektros smūgiams sustojus širdžiai.
„Tikimės gauti dar daugiau atsakymų, kaip geriausiai išgelbėti gyvybes sustojus širdžiai ateityje“, – sako Andersenas.