Išvados, paskelbtos Amerikos koledžo sveikatos žurnalas atskleisti nerimą keliantį depresijos atvejų padidėjimą tarp visų aukštojo mokslo studentų JAV, bet ypač tarp seksualinių ir lyčių mažumų. Į šią populiaciją įeina tie, kurie laikomi lesbietėmis, gėjais, biseksualais, translyčiais, keistuoliais, abejojančiais, interseksualiais, aseksualais (LGBTQIA+), nedvejetančiais ar lyties neatitinkančiais asmenimis ir kitomis tapatybėmis.
„Šiame tyrime pabrėžiamas esminis tikslinių intervencijų poreikis palaikyti jaunų suaugusiųjų psichinę sveikatą ir gerovę studijų metu, ypač tų, kurie prisipažįsta kaip LGBTQIA+“, – sako Davidas Pagliaccio iš Niujorko valstijos psichiatrijos instituto. „Kadangi LGBTQIA+ savęs identifikavimo rodikliai ir toliau auga, vis labiau reikia spręsti šiuos skirtumus kuriant įtraukią ir palaikančią akademinę aplinką.
Pastaraisiais metais išaugo susirūpinimas dėl psichinės sveikatos, ypač tarp seksualinių ir lyčių mažumų gyventojų. Tai tęsiasi didėjant gyventojų depresijai ir savižudybių skaičiui, ypač tarp kolegijų ir universitetų studentų.
Dabartiniame tyrime buvo nagrinėjami duomenys iš 483 574 atsakymų į sveikų protų tyrimą – kasmetinį tyrimą, kuriame nagrinėjamos psichikos sveikatos tendencijos tarp 18–35 metų nuolatinių studentų 2007–2022 m.
Tyrėjai nustatė, kad vidutiniškai 18,81% studentų save identifikavo kaip LGBTQIA+ per visus tyrimo metus, ty šešis kartus daugiau nei per 15 metų.
Laikui bėgant depresijos lygis taip pat didėjo – 11,97% visų studentų pranešė apie didžiosios depresijos simptomus. Tačiau LGBTQIA+ studentai buvo neproporcingai paveikti, nes jie 3,18 karto dažniau pranešė apie depresiją, palyginti su cislyčiais, heteroseksualiais studentais (26,85%, palyginti su 8,53%). Nors LGBTQIA+ studentai sudarė maždaug penktadalį gyventojų, jie sudarė beveik pusę depresiją patiriančių asmenų.
Tyrimas taip pat nustatė pagrindinius veiksnius, prisidedančius prie šių psichikos sveikatos skirtumų, įskaitant diskriminacijos patirtį ir priklausymo jausmo nejautimą. Nepaisant šių iššūkių, LGBTQIA+ studentai dvigubai dažniau ieškojo terapijos, palyginti su savo bendraamžiais, tačiau jie taip pat tik perpus dažniau ieškojo pagalbos iš šeimos narių.
„Mūsų išvados atskleidžia augančią LGBTQIA+ studentų psichinės sveikatos krizę, kuriai reikia nedelsiant atkreipti dėmesį“, – sako Davidas Pagliaccio. „Akademinės institucijos turi imtis skubių ir aktyvių veiksmų, kad būtų pašalintas šis nerimą keliantis depresijos padidėjimas, kuris daro įtaką tiek daug jaunų suaugusiųjų gyvenimui, ypač tų, kurie susiduria su unikaliais iššūkiais dėl savo seksualinės ar lytinės tapatybės.
Autoriai ragina akademines institucijas imtis konkrečių veiksmų sprendžiant šiuos psichikos sveikatos skirtumus. Jų rekomendacijose – mažinti kliūtis psichikos sveikatos priežiūrai, įgyvendinti tvirtą antidiskriminacinę politiką, stiprinti bendruomenės ir priklausymo jausmą bei stiprinti tarpasmeninės pagalbos sistemas seksualinių ir lyčių mažumų studentams.