Vienas iš trijų gydytojų ir slaugytojų Europoje praneša, kad kenčia nuo depresijos ar nerimo, – sakė Penktadienį paskelbtas Tyrimas, kurį sakė Pasaulio sveikatos organizacijos Europos skyrius (PSO).
Ši norma yra penkis kartus didesnė nei tarp visų Europos gyventojų, sakoma pranešime.
„Mūsų sveikatos priežiūros darbuotojų psichinės sveikatos krizė yra sveikatos saugumo krizė, kelianti grėsmę mūsų sveikatos sistemų vientisumui“, – pranešime teigė Europos direktorius Hansas Kluge.
„Daugiau nei vienas iš 10 galvojo apie savo gyvenimo nutraukimą ar įskaudinimą. Tai yra nepriimtina našta tiems, kurie mus rūpinasi”, – sakė jis.
Gydytojai ir slaugytojai, kurie patiria smurtą, nuolat dirba ilgomis valandomis ir dirba pamainose (ypač naktį), yra daug labiau linkę būti prislėgti ir nerimauti bei turėti minčių apie savižudybę, sakoma pranešime.
Jie taip pat parodo dvigubai daugiau minčių apie savižudybę, palyginti su plačiajai gyventojams.
Slaugytojai ir moterys gydytojai labiau kenčia nuo depresijos ir nerimo, o vyrai gydytojai labiau linkę vystytis priklausomybei nuo alkoholio, sakoma pranešime.
Sveikatos darbuotojai Latvijoje ir Lenkijoje pranešė apie aukščiausią depresijos lygį, beveik pusę respondentų.
Šalys, kurių žemiausias lygis buvo žemiausias, buvo Danija ir Islandija – maždaug 15%.
Tyrimas, pateiktas atsižvelgiant į 90 000 sveikatos darbuotojų atsakymų 27 Europos Sąjungos šalyse, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje – taip pat atskleidė, kad trečdalis gydytojų ir slaugytojų praėjusiais metais patyrė patyčias ar smurtines grėsmes.
10% patyrė fizinį smurtą ir (arba) seksualinį priekabiavimą.
Vienas iš keturių gydytojų dirbo daugiau nei 50 valandų per savaitę, sakoma pranešime.
Daugiau nei 30% gydytojų ir ketvirtadalis slaugytojų sudaro laikinas darbo sutartis, „tai yra stipriai susijusi su padidėjusiu nerimu dėl darbo saugumo“, sakoma pranešime.
Tai paragino visiškai toleruoti smurtą ir priekabiavimą sveikatos priežiūros įstaigose, reformą nutraukti viršvalandžių ir ilgų darbo valandų kultūrą ir garantuotą prieigą prie psichinės sveikatos paslaugų sveikatos priežiūros specialistams.
Šios priemonės buvo dar skubesnės atsižvelgiant į sveikatos priežiūros personalo trūkumą visoje Europoje, sakoma pranešime.
„Iki 2030 m. Europa, kai iki 2030 m. Trūksta beveik milijono sveikatos darbuotojų, mes negalime sau leisti prarasti jų dėl perdegimo, nevilties ar smurto“, – teigė Kluge.