– Dieną jis visiškai ramus, bet naktį labai susijaudina.
„Šiąnakt ji nenustojo šaukti savo motinos, kuri mirė prieš daugelį metų. Tačiau ji visą dieną miegojo ir buvo beveik neįmanoma jos pažadinti.”
Šie liudijimai bus siejami su daugeliu senyvo amžiaus žmonių, kurie turi praleisti laiką ligoninėje, artimųjų ir globėjų. Jie liudija pernelyg dažną situaciją: pagyvenęs žmogus patenka į ligoninę ir staiga pablogėja sveikata, kuriai daugiausia būdingas dezorientacija erdvėje ir laike bei susijaudinimas.
Tai atrodo kaip demencija, bet ar tai gali būti kažkas kita?
Demencija ar delyras?
Demencija – tai ne viena specifinė liga, o bendras terminas, apibūdinantis laipsnišką kognityvinių funkcijų praradimą: dėmesio, koncentracijos, orientacijos, gebėjimo spręsti problemas ir pan. Galiausiai tai trukdo individo savarankiškumui ir gebėjimui atlikti kasdienę veiklą.
Nors daugelis šių simptomų sutampa su netikėtai susijaudinusio pagyvenusio paciento simptomais, demencija vystosi palaipsniui, per ilgą laiką.
Aukščiau pateiktų parodymų atveju pacientai gali patirti ūmią sumišimo būseną, dar vadinamą delyru. Ši sudėtinga ir paplitusi hospitalizacijos komplikacija gali turėti tiesioginės įtakos pacientų ligoms ir mirtingumui. Todėl labai svarbu užkirsti kelią jo atsiradimui arba, jei to nepavyksta, nustatyti ankstyvą diagnozę, kad būtų galima tinkamai gydyti.
Remiantis keletu tyrimų, juo gali sirgti 20–30 % vyresnio amžiaus hospitalizuotų pacientų.
Pacientas, kenčiantis nuo kliedesio, gali patirti šiuos simptomus:
- Dėmesio ir budrumo lygio pokyčiai, kurie gali skirtis dienos eigoje. Dažnai nukentėjęs asmuo yra itin budrus naktį, bet labai mieguistas dieną.
- Kognityvinių funkcijų pokyčiai, įskaitant atminties praradimą (neprisiminti, kas nutiko per naktį), dezorientaciją (galvojimą, kad jie iš tikrųjų yra namuose), sutrikusią ar nenuoseklią kalbą ir pan.
- Kiti simptomai gali būti suvokimo pokyčiai arba haliucinacijos, susijaudinimas arba staigūs, nenuspėjami nuotaikų svyravimai.
Įvairūs veiksniai darbe
Yra daug veiksnių, kurie susilieja vyresnio amžiaus pacientams ir sukelia šiuos simptomus. Kai kurie iš jų yra būdingi senėjimo procesui, pavyzdžiui, polifarmacija (kelių vaistų vartojimas vienu metu) arba jutimo sutrikimai.
Daugelis kitų yra susiję su pačiu hospitalizacijos procesu, pavyzdžiui, stresas, kurį sukelia ūmios ligos, tam tikrų vaistų skyrimas ar operacija. Aplinkos veiksniai taip pat turi įtakos, pavyzdžiui, nuolatiniai slaugos personalo ir kitų pacientų trukdžiai, dėl kurių sunku gerai išsimiegoti.
Nepaisant kai kurių bendrų savybių, demencija ir kliedesys kliniškai skiriasi. Tačiau jie gali ir dažnai pasitaiko kartu – iš tikrųjų pacientas, kuriam diagnozuota demencija, yra labiau linkęs į kliedesį hospitalizacijos laikotarpiu. Taip gali būti dėl sumažėjusio kognityvinio rezervo, o tai reiškia, kad žmogus turi mažiau smegenų išteklių, padedančių susidoroti su stresinėmis situacijomis.
Ar galima gydyti?
Geros naujienos yra tai, kad kliedesį iš tiesų galima gydyti – kuo anksčiau, tuo geriau. Turime nepamiršti, kad viena iš pagrindinių rizikų yra ta, kad ji bus nepastebėta ir nesiimama jokių veiksmų. Tai dar labiau pablogėja pacientams, sergantiems demencija, nes demencija yra susijusi su budrumo lygio pokyčiais.
Jei kliedesys yra reakcija į tam tikrą vaistą, išeitis yra tiesiog jį atšaukti. Jei priežastis yra infekcija, jos gydymas gali palengvinti simptomus. Kitais atvejais elgesio sutrikimus suvaldyti padės specifinis farmakologinis gydymas. Visi šie variantai, žinoma, turėtų būti svarstomi tik nuodugniai įvertinus specialistą.
Taip pat yra priemonių, padedančių išvengti delyro atsiradimo. Tokios iniciatyvos kaip HELP (Hospital Elder Life Program) JAV apima nefarmakologines priemones, tokias kaip persiorientavimas, miego valdymas, ankstyva mobilizacija, sensorinių prietaisų (pvz., akinių ar klausos aparatų) naudojimas, hidratacija ir virškinimo sveikata.
Tokių programų įgyvendinimas ir nuolatinis sveikatos specialistų mokymas yra būtini siekiant užkirsti kelią ir greitai diagnozuoti problemą, kuri greitai tampa tylia epidemija.
Kaip globėjai gali valdyti kliedesį arba užkirsti jam kelią
Yra keletas esminių žingsnių, padedančių vyresnio amžiaus hospitalizuotam pacientui išvengti delyro atsiradimo arba jį valdyti:
- Laikykitės reguliaraus dienos ir nakties tvarkaraščio. Atidarykite užuolaidas, kad dienos metu patektų saulės šviesa, o naktį padėkite miegoti sumažindami triukšmą ir išjungdami šviesą.
- Kambaryje laikykite ramybę, kad pacientui būtų kuo patogiau.
- Tęskite pagrindinį pokalbį naudodami trumpas, paprastas frazes ir skirdami pacientui pakankamai laiko atsakyti.
- Jei pacientas susipainioja ar išsigando, priminkite, kur jis yra ir kas vyksta.
- Jei pacientą kažko konkretaus sujaudina ar erzina, išlikite ramūs ir venkite ginčų. Temos ar peizažo pakeitimas gali labai padėti.
- Jei pacientą kamuoja haliucinacijos, neatmeskite jo ir neprieštaraukite. Turite atpažinti jų jausmus ir pabandyti švelniai juos nuraminti.
Apibendrinant galima teigti, kad norint optimaliai gydyti kliedesį – sutrikimą, kuris gali turėti didelės įtakos fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai, jau nekalbant apie rimtas pasekmes visuomenės sveikatos priežiūros sistemoms, būtina daryti išvadą, kad prevencija ir ankstyvas nustatymas yra būtini optimaliam kliedesio gydymui.