Po žemės paviršiumi, 700 km gylyje, aptiktas milžiniškas vandenynas

Gigantiškas vandenynas

Įsivaizduokite didžiulius pasaulio vandenynus. Dabar įsivaizduokite povandeninę sritį, tris kartus didesnę nei šios vandenynų platybės, ne pasaulio paviršiuje, bet giliai po juo, 700 kilometrų gylyje. Tai ne mokslinės fantastikos romano siužetas, bet stebinanti mokslininkų komandos atradimo, atskleidžiančio mūsų planetos vandens kilmės paslaptis, realybė.

Žemės paslėptos hidrosferos atskleidimas

Mokslininkai, siekdami išsiaiškinti, iš kur atsirado Žemės vanduo, padarė monumentalią išvadą – milžinišką vandenyną, esantį Žemės mantijoje, daugiau nei 700 kilometrų po paviršiumi. Šis paslėptas vandenynas, paslėptas mėlyname akmenyje, vadinamame ringvuditu, meta iššūkį mūsų supratimui apie Žemės vandens kilmę. Šio požeminio vandenyno dydis yra toks didžiulis, kad jis tris kartus viršija visų planetos paviršiaus vandenynų tūrį.

Šis atradimas ne tik žavi savo mastu, bet ir siūlo naują teoriją apie Žemės vandens ciklą. Jis teigia, kad vietoj to, kad vanduo atvyktų per kometų smūgius, kaip kai kurios teorijos teigia, Žemės vandenynai galėjo lėtai išsiveržti iš pačio planetos branduolio.

Atradimo mokslas

Stevenas Jacobsenas, Ilinojaus Šiaurės Vakarų universiteto tyrėjas ir tyrimo vadovaujantis autorius, sako: „Tai yra apčiuopiamas įrodymas, kad Žemės vanduo atsirado iš vidaus.“ Pasak Jacobsen, šis paslėptas rezervuaras taip pat gali paaiškinti, kodėl pasaulio vandenynų dydis per milijonus metų išliko pastovus.

Norėdami atskleisti šį požeminį vandenyną, mokslininkai pasitelkė 2000 seismografų visoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, analizuodami daugiau nei 500 žemės drebėjimų seismines bangas. Šios bangos, keliaudamos per Žemės vidinius sluoksnius, įskaitant branduolį, sulėtėja praeidamos per drėgną uolą, leidžiančią mokslininkams išvesti šio didžiulio vandens depozito buvimą.

Žemės vandens ciklas pergalvotas

Vandens buvimas Žemės mantijoje, prakaitavimas per akmenų grūdelius, galėtų pakeisti mūsų supratimą apie planetos vandens ciklą. Jacobsen pabrėžia šio rezervuaro svarbą: be jo, vanduo būtų Žemės paviršiuje, ir galbūt tik kalnų viršūnės būtų matomos.

Dabar, su šiuo revoliuciniu atradimu, mokslininkai siekia surinkti daugiau seisminių duomenų iš viso pasaulio, kad nustatytų, ar šis mantijos tirpimas yra dažnas reiškinys. Jų išvados galėtų revoliucionizuoti mūsų supratimą apie vandens ciklą Žemėje, suteikdamos naujų įžvalgų apie vieną iš pagrindinių mūsų planetos procesų.


Niekada nesijaudinkite apie didelius atradimus, tiesiog mėgaukitės mažais stebuklais!