Remiantis paskelbtais tyrimais, geriant nefermentuotą pieną, gali padidėti moterų širdies ligų rizika BMC medicina. Tyrimas, kuriame buvo tiriamas ryšys tarp suvartojamo pieno ir išeminės širdies ligos (IŠL) bei ūminio miokardo infarkto (MI) rizikos, rodo, kad nefermentuoto pieno pakeitimas fermentuotu pienu gali sumažinti moterų riziką susirgti šiomis ligomis.
IŠL visame pasaulyje yra viena iš pagrindinių suaugusiųjų mirtingumo veiksnių, todėl yra neaiškumų dėl pieno produktų poveikio IŠL rizikai. Raugintas pienas, esantis tokiuose maisto produktuose kaip jogurtas ir kefyras, yra fermentuojamas pieno rūgšties bakterijų; tiek fermentuotas, tiek neraugintas pienas yra plačiai vartojamas, ypač Skandinavijos šalyse.
Britų dietologų asociacija rekomenduoja tris porcijas pieno produktų per dieną, tai prilygsta trims 200 mililitrų stiklinėms pusiau nugriebto pieno, 90 gramų čederio sūrio arba 450 gramų neriebaus jogurto.
Karlas Michaëlssonas ir jo kolegos atliko du Švedijos perspektyvinius kohortos tyrimus, kuriuose dalyvavo 59 998 moterys, kurių vidutinis amžius yra 54 metai, ir 40 777 vyrai, kurių vidutinis amžius yra 60 metų, nesirgo IHD ar vėžiu. 17 896 IŠL atvejai, įskaitant 10 714 MI, buvo užfiksuoti per 33 stebėjimo metus nuo 1987 iki 2021 m.
Dalyviai buvo kontroliuojami dėl tokių veiksnių kaip alkoholio vartojimas, rūkymas ir kitos sveikatos būklės, tokios kaip diabetas, ir pranešė, kiek fermentuoto ir nerauginto pieno porcijų jie suvartojo kasdien.
Moterims, suvartojus daugiau nei 300 mililitrų nerauginto pieno per dieną, rizika susirgti IHD buvo susijusi su didesne IŠL rizika: 400 mililitrų – 5 %, 600 mililitrų – 12 % ir 21 % padidėjusia rizika. 800 mililitrų. Panašus ryšys tarp moterų buvo pastebėtas dėl ūminio MI rizikos. Vyrams didesnės IŠL rizikos, kai suvartojama daugiau nerauginto pieno, nepastebėta. 200 mililitrų per dieną suvartojamo nefermentuoto pieno pakeitimas fermentuotu pienu rodo, kad moterims IŠL rizika sumažėjo 5%, o MI – 4%.
Autoriai teigia, kad didelis nefermentuoto pieno kiekis gali turėti įtakos angiotenziną konvertuojančio fermento 2 (AKF2) ir fibroblastų augimo faktoriaus 21 (FGF21) – dviejų kardiometabolinių baltymų, reguliuojančių kraujospūdį ir tekėjimą – lygiui.
Tačiau jie įspėja, kad dalyviai daugiausia buvo skandinavai, o tai gali apriboti tyrimo išvadų apibendrinimą kitoms populiacijoms ir, kaip stebėjimo tyrimas, negalėjo tiesiogiai nustatyti priežastinio ryšio tarp moterų nefermentuoto pieno suvartojimo ir IHD.