Nauja daugiau nei 375 paskelbtų tyrimų analizė padarė išvadą, kad ryšys tarp lėtinio skausmo ir depresijos bei nerimo greičio yra stulbinantis. Tyrimo, kuriam vadovavo „Johns Hopkins Medicine“ tyrėjai, nustatė, kad 40% suaugusiųjų, sergančių lėtiniu skausmu, patyrė „kliniškai reikšmingą depresiją ir nerimą“. Tarp tų, kurie rizikuoja, analizė parodė, buvo moterys, jaunesni suaugusieji ir fibromialgija sergantys žmonės.
Dešimtmečius tyrimai pateikė aiškių ryšių tarp skausmo ir nuotaikos, tačiau naujojo tyrimo vadovai sako, kad jų nustatytas bendro įvykio lygis kelia didelį susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos, kuriam turėtų reikėti įprastos atrankos klinikinėje aplinkoje, geresnę prieigą prie specialios priežiūros ir novatoriškų gydymo būdų plėtros.
Istoriškai tyrimai rodo, kad žmonėms, sergantiems lėtiniu skausmu, ir depresija, ir nerimą, jiems trūksta nuoseklios prieigos prie specializuotų skausmo klinikų, orientuotų į ūminį skausmą, ir yra įprastai pašalinami iš klinikinių skausmo gydymo tyrimų.
Lėtinis skausmas, apibūdinamas kaip skausmas, kuris išlieka ilgiau nei tris mėnesius, gali būti sekinanti būklė. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, 20,9% JAV suaugusiųjų (51,6 mln. Žmonių) 2021 m. Patyrė lėtinį skausmą. Pacientams, sergantiems lėtiniu skausmu, pasireiškia depresijos ir nerimo simptomai. Tiesą sakant, tyrimai rodo, kad 20–40% suaugusiųjų, sergančių lėtiniu skausmu, turi kartu depresiją ir nerimą.
„Šiuo metu mes turime veiksmingą psichologinį depresijos ir nerimo gydymo būdus bei veiksmingą psichologinį gydymą lėtiniu skausmu, tačiau šie gydymo būdai dažnai būna. Tiesą sakant, daugelis tyrimų pašalina lėtinį skausmą turinčius žmones, kurie depresiją ar nerimą turi iš klinikinių tyrimų. Mums reikia integruoto gydymo, kuris gydo lėtinį skausmą ir psichinę sveikatą”. Universiteto medicinos mokykla.
Naujajame tyrime tyrėjai išanalizavo duomenis, paskelbtus 376 tyrimuose, daugiausia dėmesio skirdami depresijos ir nerimo paplitimo žmonėms, sergančių lėtiniu skausmu visame pasaulyje, paplitimą. Jų išvados, palyginusios depresijos ir nerimo dažnį žmonėms, sergantiems lėtiniu skausmu ir be jo, buvo pagrįsti klinikiniais simptomais medicinos įrašuose; Nerimo ir depresijos kriterijai, nustatyti psichinių sutrikimų diagnostiniame ir statistiniame vadove (DSM-5); tokių veiksnių kaip geografinė padėtis, klinikinė ir bendruomenės aplinka duomenų rinkimui, amžiuje, lyties ir skausmo trukmėje.
Išvados, paskelbtos kovo 7 d „Jama Network Open“rodo, kad suaugusiems pacientams, sergantiems lėtiniu skausmu, labiau linkę į klinikinius depresijos ir nerimo simptomus, ir kad padidėjusi depresija ir nerimas gali būti būdingas tik lėtiniam skausmui, o ne priskirti tik tai, kad turi sveikatos būklę.
„Žmonės, sergantys lėtiniu skausmu, yra labiau tikėtini nei tie, kurie neturi depresijos ir nerimo. Tai yra reikšminga visuomenės sveikatos problema, kurią reikėtų išspręsti atliekant įprastą depresijos ir nerimo patikrinimą klinikinėje aplinkoje ir naujų gydymo būdų, skirtų jų gretutinėms ligoms, kūrimas.
„Tuo pačiu metu tai taip pat yra atsparumo istorija. Dauguma lėtinio skausmo sergančių žmonių neturi depresijos ar nerimo. Šie rezultatai iššūkis Gebančiam pasakojimui, kad lėtinis skausmas iš esmės slegia, ir primena mums, kad lėtinis skausmas sergantys žmonės gali ir veda psichologiškai sveikus, visaverčius, gyvenančius”, – sako Aaronas.
Tyrėjai naudojo 2013–2023 m. Atliktų tyrimų duomenis, kuriuose dalyvavo 347 468 suaugę pacientai, sergantys lėtiniu skausmu iš 50 šalių. Vidutinis pacientų amžius buvo 52 metai. Iš viso pacientams buvo tiriami septynios depresijos ir nerimo sutrikimo simptomai.
Iš septynių depresijos ir nerimo sutrikimo simptomų tyrėjai išsiaiškino, kad didžiausias pacientų, sergančių lėtiniu skausmu, dažnis buvo dėl klinikinių depresijos simptomų ir klinikinių nerimo simptomų atitinkamai 39% ir 40%. DSM-5 diagnozių dažnis buvo mažesnis, įskaitant pagrindinį depresijos sutrikimą (37%), nuolatinį depresijos sutrikimą (6%), bendrą nerimo sutrikimą (17%), panikos sutrikimą (8%) ir socialinio nerimo sutrikimą (2%).
Šie rezultatai parodė, kad nors šie duomenys negalėjo tiesiogiai kalbėti apie laikinus ryšius tarp lėtinio skausmo ir depresijos bei nerimo, suaugę pacientai, sergantys lėtiniu skausmu, labiau linkę į klinikinius depresijos ir nerimo simptomus. Kalbant konkrečiau, išvados pateikia įrodymų, kad psichologinis kančios ir nepageidaujamas gyvenimo patirtis padidina lėtinio nociplastinio skausmo riziką – tokio tipo lėtinį skausmą, kurį sukelia pokyčiai, kaip kūnas apdoroja smegenų ir nugaros smegenų skausmo signalus.
Atlikus ribotą depresijos ir nerimo patikrinimą klinikinėje aplinkoje, kai gydomas lėtinis skausmas, tapo vis svarbiau kurti novatorišką gydymą, nukreiptą į pacientus, turinčius tiek lėtinį skausmą, tiek kartu sukeliančią depresiją ir nerimą, siekiant skatinti teigiamus rezultatus.