Pasaulį sužavėjo nuotrauka, kurioje 100 krokodiliukų važiuoja ant tėvo krokodilo nugaros

Krokodilai

Gamtos draustinyje įvyksta tai, kas atrodo kaip scena iš pasakos – tačiau tai tikra. Fotografas Dhritiman Mukherjee užfiksavo akimirką, kuri sužavėjo pasaulį: milžiniškas krokodilas plaukia šventoje upėje su šimtu mažų krokodiliukų, sėdinčių ant jo nugaros. Ši nepaprasta nuotrauka ne tik atskleidžia gamtos stebuklus, bet ir atkreipia dėmesį į kritinę nykstančios rūšies būklę.

Tėvo vaidmuo krokodilų visuomenėje

Nors krokodilo patinas su vaikais ant nugaros gali atrodyti keistai, tai yra esminė jų išgyvenimo strategijos dalis. Suaugusiųjų krokodilų gamtoje liko tik apie 650, todėl kiekvieno jauniklio išgyvenimas yra gyvybiškai svarbus. Kaip pastebi Patrick Campbell, vyresnysis roplių kuratorius iš Gamtos istorijos muziejaus, šie padarai, kurie gali užaugti iki daugiau nei keturių metrų ir sverti iki 900 kilogramų, susiduria su daugybe iššūkių dėl buveinių nykimo.

Chambal upėje, kurioje gyvena didžiausia krokodilų populiacija, apie 500 individų kovoja už išlikimą, todėl kiekvienas sėkmingas veisimosi sezonas yra vilties ženklas gamtos apsaugos specialistams.

Užfiksuota upės širdis

Mukherjee nuotrauka ne tik dokumentuoja retą laukinės gamtos momentą, bet ir perteikia gyvybės ir šeimos ryšio galią gyvūnų karalystėje. Jo kantrybė ir pagarba gamtai atsispindi tame, kaip jis sugebėjo išlaikyti saugų atstumą ir naudoti objektyvą, kad mus priartintų prie šių didingų gyvūnų. Ši įspūdinga nuotrauka ne tik buvo nominuota Metų laukinės gamtos fotografo konkurse, bet ir laimėjo konkursą, organizuotą Gamtos istorijos muziejaus, išsiskirdama tarp 100 geriausių darbų.

Nors gyvenu toli nuo tokių gamtos stebuklų, šios istorijos apie išgyvenimą ir prisitaikymą gamtoje mane visada paliečia. Gyvenant bendruomenėje, kurioje aplinkosauga yra svarbi, tokie pasakojimai primena, kaip svarbu saugoti mūsų planetos ateitį. Mukherjee nuotrauka yra įrodymas, kad gamta yra atspari, o laukinės tėvystės dvasia – nepajudinama. Ji kviečia mus sustoti ir įvertinti gyvenimo sudėtingumą, kurį dažnai praleidžiame nepastebėję.