Daugumos gimdos vėžio atvejų penkerių metų išgyvenamumas yra puikus – vietinio vėžio atveju iki 95%. Išimtis yra serozinis gimdos vėžys, kurio penkerių metų išgyvenamumas yra nuo 35% iki 50% 1 ar 2 stadijos vėžio atveju.
Dabar MUSC Hollingso vėžio centro mokslininkai teigia, kad kurdami naują kiaušidžių vėžio modelį, jie sukūrė papildomų įrodymų, kad serozinis gimdos vėžys gali prasidėti kiaušintakiuose, o ne gimdoje. Kitaip tariant, jis jau metastazavęs, kai randamas gimdoje.
Dokumentas, kuriame aprašomi šie įrodymai ir naujas kiaušidžių vėžio modelis, buvo paskelbtas šį mėnesį Vėžio tyrimų komunikacijos.
Vyresnysis autorius, mokslų daktaras Joe Delaney, atradimą priskyrė pačiam elementariausiam mokslo elementui – smalsumui.
Kai jis ir jo komanda dirbo kurdami labai reikalingą kiaušidžių vėžio modelį, jie džiaugėsi, kad modelis veikia taip, kaip tikėtasi, o vėžio signalai buvo rodomi kiaušintakiuose ir kiaušidėse, tačiau jie nustebo, kad šiuos signalus matė ir gimdoje. .
„Mes pasakėme:” Ei, palaukite minutę. Aš matau šį signalą gimdoje, ypač gimdos epitelio ląstelėse, kurios tikrai neturėtų turėti šių vėžio signalų. Ypač todėl, kad šis veiksnys yra išreikštas tik pačiame kiaušintakyje, mes neturėtume pasireikšti šiose gimdos ląstelėse“, – sakė jis.
Komanda nenustebo, kai kiaušintakiuose pamatė vėžio signalus, nes būtent ten jie nusiuntė onkogeną – geną, skatinantį vėžio augimą. Jie buvo specialiai nukreipti į kiaušintakį, o ne į kiaušides, nes dauguma kiaušidžių vėžio atsiranda būtent ten.
„Kiaušidžių vėžys yra klaidingas pavadinimas”, – paaiškino Delaney. „Kiaušidžių vėžys, tikriausiai apie 80% atvejų, prasideda kiaušintakyje, o ne kiaušidėje.”
Pirmiausia jis nusprendė sukurti kiaušidžių vėžio modelį dėl paprastos priežasties, nes nebuvo tokio, kuris būtų pritaikytas daugumai kiaušidžių vėžiu sergančių pacientų.
Yra keletas esamų modelių, pažymėjo Delaney. Tačiau jie buvo sukurti specialiai kiaušidžių vėžiui, kuris išsivysto dėl PTEN arba BRCA genų mutacijų, kurios sudaro mažumą visų kiaušidžių vėžio atvejų.
„Tai palieka 75% pacientų, kurie neturi tinkamo genetinio modelio”, – sakė jis. Šie genetiniai modeliai padeda suprasti, kaip vystosi vėžys, ir kuriant bei išbandant naujus vaistus.
Dėl to jo komanda prieš septynerius metus pradėjo kurti naują kiaušidžių vėžio modelį. Užuot sukūrę modelį, kuris remiasi navikų slopintuvų pašalinimu, jie sukūrė modelį, naudodami MYC onkogeną, kuris padeda augti net 70% visų žmonių vėžio atvejų. MYC onkogenas anksčiau nebuvo naudojamas kiaušidžių vėžio modelyje. Šiam modeliui jie suporavo jį su promotoriumi, liepdami eiti į kiaušintakius.
Rezultatas buvo vėžys ir kiaušidėse, ir gimdoje.
Tada komanda pradėjo auginti šias vėžio ląstelių linijas laboratorijoje ir tirti, ar nėra panašumų su žinomu žmogaus vėžiu. Kaip ir tikėtasi, kiaušidžių vėžys atrodė kaip žmogaus didelio laipsnio serozinis kiaušidžių vėžys.
„Tačiau jie taip pat susibūrė su šia gimdos vėžio forma, kurios mes nesitikėjome, todėl gimdos vėžio ląstelės atrodo pagal transkripciją panašios į aukštos kokybės serozines kiaušidžių vėžio ląsteles“, – sakė jis.
Susidomėjęs Delaney pradėjo ieškoti ankstesnių tyrimų ir rado realių pavyzdžių, kurie atitiko jo pastebėjimus.
Viename Kanados McMaster universiteto tyrime patologai apžiūrėjo įvairių ginekologinių vėžio formų mėginius, nežinodami konkrečios diagnozės. Jie nustatė serozinę kiaušintakių intraepitelinę karcinomą (STIC), ikivėžinį pažeidimą, esant serozinei gimdos karcinomai ir serozinei kiaušidžių karcinomai, bet ne neserzinei gimdos vėžiui ar gerybinėms ligoms.
„Gimdos serozinė karcinoma turėjo lygiai tokį patį STIC pažeidimų skaičių kaip ir pacientės, sergančios aukšto laipsnio seroziniu kiaušidžių vėžiu”, – sakė Delaney.
Švedijoje atliktas retrospektyvinis tyrimas palygino gimdos vėžio atvejų skaičių per 37 metus tarp moterų, kurioms buvo atliktas kiaušintakių perrišimas, ir tų, kurios to nepadarė. Kiaušintakių perrišimas yra nuolatinė gimstamumo kontrolė, kuri chirurginiu būdu atjungia kiaušintakius, kad kiaušialąstės nepatektų į gimdą, tačiau švedų tyrimas parodė, kad ši procedūra taip pat neleido vėžinėms ląstelėms patekti iš kiaušintakio į gimdą, nes gimdos greitis vėžys kiaušintakių perrišimo grupėje buvo mažesnis, ypač agresyvesnės formos.
„Tie tyrėjai buvo epidemiologai, todėl jie neturi laboratorijos. Jie galėjo spėlioti, kas vyksta, bet neturėjo galimybės to išbandyti”, – sakė Delaney.
Tačiau jo laboratorija planuoja pabandyti atkartoti tuos radinius, pašalindama pelių kiaušintakius ir stebėdama serozinio gimdos vėžio dažnį.
„Sužinosime po dvejų metų. Toks yra laikas”, – sakė jis.
Tuo tarpu su Delaney jau susisiekė kiti tyrėjai, norintys naudoti modelį. Kaip numatyta, šis naujas modelis gali būti naudojamas tiriant, kaip moterims be genų mutacijų išsivysto didelio laipsnio serozinis kiaušidžių vėžys ir kaip jį būtų galima gydyti.
Be to, jis taip pat gali būti naudojamas kaip gimdos serozinės karcinomos modelis.
„Mes galėjome sukurti pirmąjį pelės modelį, kuris iš tikrųjų imituotų šią gimdos serozinę karcinomą”, – sakė Delaney. „Ir mes galėjome jį netyčia sukurti, nes tai nėra gimdos vėžys – tai metastazavusi kiaušidžių vėžio forma, ir mes visą šį laiką tai vadinome gimdos vėžiu, nes čia ir vystosi auglys.
Delaney sakė, kad netikėtas atradimas sujaudino.
„Žiūrėjau į šias skaidres su savo auklėtiniais ir buvau toks pat susijaudinęs, kaip ir jie.