Kodėl kai kuriems žmonėms taip sunku atpažinti emocijas ir kaip tai juos veikia

Kodėl kai kuriems žmonėms taip sunku atpažinti emocijas ir kaip tai juos veikia

Aleksitimija yra terminas, kurio galbūt dar negirdėjote. Tačiau tai apibūdina tai, ką patiria daugelis žmonių: sunkumus atpažinti, atskirti ir išreikšti emocijas. Tai daro įtaką žmonių emocijoms darbe, santykiuose ir netgi savyje. Tai taip pat gali pakeisti tai, kaip žmogus analizuoja savo aplinką ir kaip jis sąveikauja su pasauliu.

Nelengva pasakyti, ar kas nors iš jūsų pažįstamų serga aleksitimija. Dažnai žmogus net nesuvokia, kad jį turi. Tai labai vidinis reiškinys, kurį žmogus patiria.

Terminas „aleksitimija“ pirmą kartą buvo aprašytas 1970-ųjų tyrimuose ir nėra klinikinės diagnozės. Tačiau manoma, kad tai paveikia maždaug 10% visos populiacijos. Pats žodis yra paimtas iš graikiškų šaknų – „a“ (ne), „lexis“ (žodžiai) ir „thymia“ (siela arba emocijos) – ir apytiksliai verčiamas kaip „nėra žodžių emocijoms“.

Aleksitimija yra glaudžiai susijusi su interocepcijos pojūčiu, ty gebėjimu interpretuoti ir pažymėti savo vidines būsenas. Žmonės su susilpnėjusia interocepcija, taip pat vadinama „aleksizomija”, negali lengvai pasakyti, ar jie yra alkani, ištroškę, pavargę, susijaudinę ar jaučia skausmą.

Svarbu pažymėti, kad aleksitimija nėra visiems tinkanti patirtis. Tai skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus. Pavyzdžiui, autistai tai patiria dažniau – nuo ​​33% iki 66%, palyginti su bendra populiacija. Tai taip pat dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems obsesiniu kompulsiniu sutrikimu, priešmenstruaciniu disforiniu sutrikimu, potrauminio streso sutrikimu, nerimu ir depresija. Kai kurie žmonės visada sirgo aleksitimija, o kiti ją įgyja traumos metu.

Jei asmuo negali nustatyti, ką jis jaučia, jis gali labiau slopinti arba ignoruoti tuos kūno pojūčius ir mažiau sušvelninti bet kokias problemas. Tokiu būdu jiems sunkiau susireguliuoti emociškai ir jie gali dažniau jaustis priblokšti.

Viena aleksitimijos ypatybių yra į išorę orientuotas mąstymo stilius. Čia žmonės sutelkia dėmesį į tai, kas vyksta aplink juos, o ne į savo emocinius informacijos procesus. Asmeniui, sergančiam aleksitimija, gali tekti atsigręžti į įvykį, kad suprastų, ką jie jautė tą konkrečią akimirką, pasitelkę kontekstinius įkalčius. Jie dažnai pritaiko savo veiksmus, kad susidorotų su tuo būsimose situacijose.

Ypač autistams dėl aleksitimijos gali būti sudėtinga interpretuoti socialinius ženklus, pvz., veido išraiškas. Tai gali tapti neįveikiama ir priversti žmogų patirti nuosmukį.

Žmonės, sergantys aleksitimija, taip pat gali skirtingai reaguoti į įvykius, kurie paprastai sukelia bendruomenines emocijas, pavyzdžiui, įžymybės mirtį ar vestuvių skelbimą. Reakcijos, kurios kitiems gali atrodyti netinkamos, gali sukelti nesusipratimų ir nusivylimų susijusiems asmenims.

Emocinis sąmoningumas

Aleksitimija turi įtakos tam, kaip žmogus išgyvena ir interpretuoja emocijas, nuo fizinių pojūčių pastebėjimo kūne iki jų atpažinimo kaip specifinių jausmų ir sprendimo, kaip reaguoti. Supratimas, kada kam nors sunku šiame procese, gali padėti nustatyti, kokios paramos jiems gali prireikti.

Nors aleksitimija gali paveikti žmogaus ryšį su emocijomis, emocinis sąmoningumas yra įgūdis, kurį galima išsiugdyti suaugus ir laikui bėgant tobulėti. Emocijų ir fizinių pojūčių įvardijimas yra viena strategija, kuri gali padėti žmonėms, sergantiems aleksitimija, geriau suprasti save. Kitas dalykas yra mokymasis atpažinti, kaip jie vaizduojami kūne.