Naujas tyrimas atskleidžia, kad sunkumai prisitaikant prie kalbos modelių pokyčių gali turėti įtakos autizmu sergančių paauglių tonui ir prasmei suprasti.
Žodinis bendravimas susijęs ne tik su vartojamais žodžiais, bet ir su tuo, kaip juos sakome. Pavyzdžiui, frazė „Aš negaliu patikėti“ gali perteikti nuostabą, jei ji sakoma kylančia intonacija, arba gali išreikšti sarkazmą, jei pasakoma plokščiu tonu. Skirtingų žodžių pabrėžimas arba kalbos tempo keitimas gali smarkiai pakeisti perteikiamą žinią.
Tyrėjai jau seniai žinojo, kad šių kalbos skirtumų interpretavimas gali kelti iššūkių autizmu sergantiems asmenims, tačiau jie tiksliai nežinojo kodėl.
Remiantis naujais Ročesterio universiteto tyrimais, tai gali būti dėl to, kad jų smegenims sunku apdoroti ir prisitaikyti prie kalbos pokyčių. Straipsnyje, paskelbtame m Mokslinės ataskaitostyrėjai, įskaitant Chigusa Kurumada, Smegenų ir pažinimo mokslų katedros docentė, ir Loisa Bennetto, Psichologijos, Smegenų ir pažinimo mokslų bei Neurologijos katedrų docentė, pabrėžia sudėtingą jutimo apdorojimo ir pažinimo sankirtą. interpretacija, suteikianti naujų įžvalgų apie įvairius būdus, kuriais žmonės patiria ir interpretuoja bendravimą.
Kalbos prozodijos supratimas
Tyrėjai tyrė 12–17 metų paauglius, sergančius autizmu ir be jo, ir kaip kiekviena grupė supranta kalbos prozodiją. Prozodija reiškia tono, ritmo, garsumo ir laiko pokyčių panaudojimą prasmei ir emocijoms išreikšti. Klausimo atskyrimas nuo teiginio – „Ar lyja?” palyginti su „lyja“ arba perteikti jaudulį, liūdesį ar sarkazmą, yra prozodijos pavyzdžiai.
Paauglystė yra ypač įdomus kalbos mokslo požiūriu, sako Kurumada, nes „tai laikas, kai vaikų socialiniai tinklai labai plečiasi, kaip ir jų kalbinė patirtis, kai jų smegenys vystosi, kad daugiau dėmesio skiria nepažįstamiems balsams“.
Žmonėms, sergantiems autizmu, šis vystymosi etapas dažnai kelia iššūkių, ypač norint suprasti kalbos prozodijos subtilybes. Tyrėjai tradiciškai priskyrė kalbos prozodijos problemas sumažėjusiam jautrumui subtiliems garso variacijoms arba iššūkiams interpretuojant socialinius užuominas, perteikiančias kitų mintis ir emocijas.
Kurumada, Bennetto ir jų komanda išbandė daugiau nei 150 dalyvių ir nustatė, kad autizmas yra susijęs su suvokimo nelankstumu – sumažėjusiu gebėjimu prisitaikyti prie nuolatinių žmogaus kalbos pokyčių ir variacijų.
„Mūsų straipsnis yra vienas iš pirmųjų, parodančių, kad suvokimo nelankstumas turi įtakos kalbinei komunikacijai“, – sako Kurumada.
Kiti žingsniai tiriant suvokimo nelankstumą
Kasdieniame pokalbyje žmonės demonstruoja platų spektrą, kaip jie naudoja prozodiją, kad perteiktų prasmę. Kad suprastų, ko nori kiekvienas kalbėtojas, klausytojai turi nuolat koreguoti savo suvokimą, kad atitiktų šiuos individualius vokalinio stiliaus variantus.
Kaip nustatė Kurumada, Bennetto ir jų komanda, kalbos prozodijos iššūkiai yra susiję su tuo, kaip smegenys apdoroja ir interpretuoja klausos informaciją ir kaip lankstūs žmonės prisitaiko prie skirtingų prozodijų supratimo.
Tyrimas pateikia naują paaiškinimą, kodėl autizmu sergančių paauglių kalbėjimas yra sunkesnis, palyginti su autizmu nesergantiems paaugliams, ypač vystymosi stadijoje, kai socialinė sąveika tampa daug įvairesnė ir reikalauja lankstumo, kad joje būtų galima naršyti.
Bennetto teigia, kad būsimuose tyrimuose bus tiriama, kaip šis prisitaikymas vystosi nuo vaikystės iki paauglystės, tiek vaikams, sergantiems autizmu, tiek be autizmo.
Bennetto paaiškina: „Sumažėjęs suvokimo ir kalbinis lankstumas gali būti socialinio bendravimo sunkumų, sergančių autizmu, priežastis arba ribotos ar skirtingos socialinės patirties vaikystėje pasekmė. Labai svarbu suprasti, kaip neurokognityvinė įvairovė gali formuoti vaikų kalbinį vystymąsi.”