Filme „Inside Out 2“ 13-metę Riley, kuriai neseniai prasidėjo brendimas, per ledo ritulio rungtynių skirtąjį laiką ištinka panikos priepuolis.
Nerimas (emocija, atsakinga už panikos priepuolį) tampa visiškai pašėlusi ir atsiranda jausmas, kad Riley praranda kontrolę. Po kurio laiko Nerimas nurimsta ir Riley panikos priepuolis nurimsta.
Filmas puikiai perteikia panikos priepuolio patirtį. Tačiau panikos priepuoliai (ir nerimas) kyla ne tik paaugliams – jais gali pasireikšti ir jaunesni vaikai.
Svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip reaguoti į nerimą ar paniką, kad padėtų jums ir jūsų vaikui geriau valdyti šiuos baisius simptomus.
Kaip atrodo panikos priepuolis vaikui?
Panikos priepuolis yra staigus, stiprus baimės ar diskomforto jausmas, susijęs su keturiais ar daugiau iš šių dalykų:
- jaučiasi labai karšta arba šalta
- lenktyniaujanti širdis
- dusulys
- spaudimas gerklėje ar krūtinėje
- prakaitavimas
- dilgčiojimo pojūčiai
- lengvas galvos svaigimas.
Vaikų panikos priepuoliai gali trukti nuo kelių minučių iki 30 minučių.
Kai kurie vaikai panikos priepuolį apibūdina kaip jausmą, kad yra įstrigę arba jiems gresia pavojus, kad jiems vyksta kažkas baisaus, jie praranda savo kūno kontrolę, ištinka širdies priepuolis ar net miršta.
Dažnai vaikas nežino, kad jo simptomai yra susiję su nerimu. Ši patirtis gali būti labai bauginanti vaikams ir aplinkiniams, kurie nežino, kas vyksta.
Kaip dažni panikos priepuoliai ir kokio amžiaus jie gali prasidėti?
Yra paplitęs mitas, kad panikos priepuoliai pasireiškia tik paaugliams ar suaugusiems, tačiau tyrimai rodo, kad taip nėra.
Nors ir rečiau nei paaugliams, panikos priepuoliai pasitaiko ir vaikams. Tyrimai rodo, kad maždaug 3–5% vaikų patiria panikos priepuolius.
Jie gali prasidėti bet kuriame amžiuje, nors paprastai jie pirmą kartą pasireiškia vaikams ir paaugliams nuo 5 iki 18 metų amžiaus.
Kas sukelia panikos priepuolį?
Kai kuriems vaikams panikos priepuoliai gali ištikti netikėtai ir be priežasties. Tai žinomi kaip „nepaprasti“ panikos priepuoliai.
Kitiems vaikams gali pasireikšti panikos priepuoliai. Tai reiškia, kad jie atsiranda konkrečiose situacijose, kurios sukelia nerimą, pavyzdžiui, atsiskiriant nuo globėjo ar kalbant klasėje.
Vaikams būdingi panikos priepuoliai dažniau pasitaiko, nei nepastebimi panikos priepuoliai.
Kartais panikos priepuolis gali ištikti, kai vaiko fiziniai simptomai (dėl nerimo jausmo) tampa jo dėmesio centru. Pavyzdžiui, jei vaikas pastebi fizinį simptomą (pvz., dusulį) ir pradeda dėl to nerimauti, jis gali jausti nerimą ir sukelti didesnį nerimą arba panikos priepuolį.
Jei vaikai supras, kad jų fiziniai simptomai yra nerimo požymiai, o ne rimta fizinės sveikatos problema, jie gali išmokti nekreipti per daug dėmesio į šiuos simptomus ir sustabdyti užburto rato atsiradimą.
Ką šiuo metu tėvai gali padaryti, kad palaikytų savo vaiką?
Jei jūsų vaikas kvėpuoja labai greitai arba hiperventiliuoja, stenkitės išlikti ramus ir paskatinkite jį normaliai kvėpuoti.
Pasakykite savo vaikui, kad šie jausmai yra laikini ir nepavojingi. Vaiko dėmesio sutelkimas į greitą kvėpavimą ar kitus simptomus kartais gali pabloginti situaciją.
Pabandykite padėti savo vaikui sutelkti dėmesį į ką nors kita, vadovaudamiesi 3-3-3 taisykle: „Pasakyk man tris dalykus, kuriuos galite girdėti, tris dalykus, kuriuos galite pamatyti, ir tris dalykus, kuriuos galite paliesti“. Paprašykite jų pasakyti tai garsiai.
Jei jūsų vaikas skundžiasi kūno simptomais, bet nepatiria visiško panikos priepuolio, pabandykite suprasti ir pripažinti simptomus, kuriuos jis patiria.
Kai būsite patenkinti, jų simptomai nėra fizinės sveikatos problema, pasakykite jiems, kad viskas bus gerai, tada pereikite prie kažko kito. Tai padės nukreipti jų dėmesį į ką nors kita ir sustabdyti nerimo ir simptomų didėjimą.
O kaip paskui?
Kai jūsų vaiko panikos priepuolis pasibaigs, galite išmokyti jį apie panikos priepuolius. Paaiškinkite, kad panikos priepuoliai yra dažni ir nėra pavojingi, net jei jie gali jaustis baisu ir nepatogiai ir yra laikinas pojūtis.
Veiksminga panikos priepuolių strategija yra kognityvinės elgesio terapijos technika, vadinama „ekspozicija“, kuri skatina vaikus susidurti su savo baimėmis. Panikos priepuolių atveju tai gali būti susidūrimas su tam tikromis situacijomis ar objektais, kurie sukelia panikos priepuolį, arba susidūrus su faktiniais fiziniais simptomais.
Ekspozicija paprastai atliekama padedant terapeutui, tačiau vis dažniau yra programų, padedančių tėvams kartu su vaiku teikti poveikio pagrindu pagrįstą gydymą.
Ar panikos priepuolis reiškia, kad mano vaikas turi nerimo sutrikimą?
Jei jūsų vaiką ištiko panikos priepuolis, tai nereiškia, kad jis turi nerimo sutrikimą. Panikos priepuoliai gali pasireikšti visiems vaikams, turintiems nerimo sutrikimų ar psichikos sveikatos sutrikimų arba be jų.
Tačiau panikos priepuoliai dažnai ištinka vaikams, turintiems nerimo sutrikimų ar kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija ar potrauminio streso sutrikimas.
Panikos sutrikimas yra tam tikros rūšies nerimo sutrikimas, kurio pagrindinis bruožas yra panikos priepuoliai. Panikos sutrikimas nėra dažnas vaikams ir pasireiškia mažiau nei 1% vaikų iki paauglystės. Paprastai tai pasireiškia paauglystėje ar pilnametystėje.
Jei jūsų vaikas dažnai ir netikėtai ištinka panikos priepuolius, jis nuolat nerimauja (bent mėnesį) dėl papildomų panikos priepuolių arba vengia situacijų, kurios gali sukelti panikos priepuolius, tai gali reikšti, kad jis turi panikos sutrikimą.
Jei jūsų vaiką ištinka panikos priepuoliai, reaguojant į konkrečias situacijas ar baimes, pvz., atsiskyrimą nuo globėjo, ir jo baimės trukdo kasdieniniam gyvenimui, tai gali reikšti nerimo sutrikimą.
Kur galėčiau ieškoti pagalbos?
Jei nerimaujate, kad jūsų vaikas turi nerimo sutrikimą, pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba psichologu.
Norint apsilankyti pas psichologą, jums nereikia bendrosios praktikos gydytojo siuntimo, tačiau bendrosios praktikos gydytojas gali sudaryti psichikos sveikatos gydymo planą, leidžiantį pretenduoti į Medicare nuolaidą iki dešimties seansų.
Taip pat yra daugybė internetinių išteklių.